Šiluvos deklaracija. Užduokime esminį klausimą
Šiandien teorinių deklaracijų neužtenka. Pernelyg daug žmonių yra patyrę, kad gražūs žodžiai maskuoja veidmainystę, liūdesį ir grandines.
Filosofijos mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto docentas, disertaciją apsigynęs Paryžiaus Katalikų institute 2008 metais. Domisi įvairiomis žmogaus sampratomis, Europos tapatumo klausimais, globalizacijos procesu, religijos ir politikos filosofijomis, įvairiomis dvasinėmis žmonijos tradicijomis.
Šiandien teorinių deklaracijų neužtenka. Pernelyg daug žmonių yra patyrę, kad gražūs žodžiai maskuoja veidmainystę, liūdesį ir grandines.
Roberto Schumano, ilgamečio deputato ir ministro, diena prasidėdavo rožinio malda bei Biblijos ištraukos meditacija.
Sąmokslo teorijas apie pasaulį valdančius kabalistus, iliuminatus ir driežiažmogius lydi kasdienius reiškinius nušviečiantys aiškinimai.
Tik suvokiant dinamišką dvasinę (kultūrinę, psichologinę...) gyvenimo dimensiją, demokratija yra prasminga.
M. Zundelis buvo žmogus, kuris išlaisvina. O išsilaisvinimo reikia kiekvienam iš mūsų. Žmogus iš tiesų gyvena tiek, kiek yra laisvas.
Jonas Paulius II buvo šventasis ir mistikas, nes priartėjo prie gyvybės šaltinio, kurį vadiname Dievu.
Kuriant Europos Sąjungą buvo padaryta klaidų. Bet jos žlugimas daugeliui žmonių ir šalių reikštų dideles kančias, galbūt net pražūtį.
Šiuolaikines technologijas galime naudoti ne malonumams, o palengvinti naują galingą materialų gyvenimą, kuris išlaisvintų mūsų dvasią ir kūrybingumo galias.
Europietiškumas – tai specifinis mąstymo būdas, pats nesukuriantis atskiros kultūrinės tapatybės, bet įsismelkiantis į kitas kultūras.
Tikėkimės, kad Bažnyčia išliks šio istorijos pulso nešėja ir prisikels iš naujo. Tokių ženklų yra. Šiandien vis daugiau žmonių suvokia, kaip jiems reikia prisikėlimo.
Išskirtinis pokalbis su pasaulinio garso prancūzų politikos filosofu P. Manent'u apie Europos krizę, tapatumą, nacijų reikšmę ir krikščionišką civilizacijos šaltinį.
Religijos esmė yra sielą transformuojanti Gyvybės Šaltinio patirtis. Ji vienija visas religijas, anapus žodžių. Ji yra ir universalios taikos, ekumenizmo tikrojo tikslo, patirtis.
Paskalis puikiai pasakė: „Visos mūsų bėdos kyla iš to, kad nesugebame ramiai pabūti savo kambaryje.“
Šiandien vis daugiau filosofų kalba apie naratyvinį racionalumą, kuris turėtų papildyti argumentacinį, teorinį racionalumą.
Antroji pokalbio su Camille Riquieru dalis: apie atviros ir uždaro visuomenės sampratas Henri Bergsono mąstyme ir šių sampratų santykį su krikščionybe.
Povilas Aleksandravičius kalbina Camille'į Riquierą apie Henri Bergsono filosofiją, trukmės sampratą, laiko svarbą, posūkį į krikščionybę, santykį su Dievu.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!