Į sceną grįžta taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“

„Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ – tarpdisciplininio žanro kūrinys. Tai net ne visai opera ir ne visai dramos spektaklis. Tai – įdomus žanras. Jame yra ir dokumentikos sluoksnis, autentiški žmonių įrašai, svarbi ir garso dimensija. Tai artima music theatre žanrui, tačiau muzikinis teatras Lietuvoje turi šiek tiek kitas konotacijas. Dėl to naująjį kūrinį vadiname šiuolaikine opera, o dar tiksliau – taksofono opera“, – sako režisierė ir dramaturgė Kamilė Gudmonaitė.

Spektaklį pristato trys bendradarbiaujančios institucijos: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir viešoji įstaiga „Operomanija“.

„Taksofono opera – tai poema žmogaus laikinumui. Scenoje kuriami subtilūs, žmogiški ir kartais šmaikštūs vaizdiniai iš šiapus ir anapus: kūnai ir objektai čia tai pasirodo, tai išnyksta šviesotamsoje. Viskas praeina – žmonės, laikas, vietos, daiktai, įvykiai“, – sako režisierė ir dramaturgė K. Gudmonaitė.

Sukurti šį kūrinį K. Gudmonaitę įkvėpė Japonijoje nutikusi istorija. 2010 m. Itaru Sasaki iš Otsuchi miestelio Japonijoje sužinojo, kad jo mylimas pusbrolis mirtinai serga ir jam gyventi liko tik trys mėnesiai. Po pusbrolio mirties Itaru Sasaki savo kieme pastatė seną telefono būdelę, kad kasdien galėtų bendrauti su mirusiuoju, o jo žodžiai būtų išnešioti vėjo.

2011 m. Otsuchi apylinkėse įvyko cunamis, kurio metu žuvo 10 proc. miesto gyventojų. Pamažu žmonės sužinojo apie telefono būdelę ir pradėjo lankytis Itaru Sasaki sode, norėdami paskambinti prarastiems artimiesiems.

2022 m. senas taksofonas buvo įkurdintas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Žmonės buvo kviečiami užsukti ir paskambinti tiems, kuriems nespėjo laiku pasakyti tai, ką norėjo. Per daugiau kaip šešis mėnesius telefono ragelis buvo pakeltas apie 4000 kartų. Visų autentiškų istorijų garso įrašai tapo operos libreto pagrindu.

Taip pat skaitykite:

Lietuviškos popmuzikos fenomenas: kas lėmė Jessicos Shy sėkmę?

Režisierius O. Frljićius: „Teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas“

Į „Kaunas Blues“ atvyksta naujosios kartos bliuzo balsas iš Luizianos Jovinas Webbas

Režisierių asistentė R. Garuolytė: „Galima dirbti iki mirties, pokšt – ir numirti scenoje. Bet pagalvojau, tai – nepadoru“

Prezidentas pasveikino dirigentę M. Gražinytę-Tylą jubiliejaus proga

Naujas kultūros sezonas – ką matysime koncertų salėse?

Režisierius Ž. Vingelis apie „Naująjį nuomininką“: „Tai turbūt bus vienas poetiškiausių, teatrališkiausių ir nemadingiausių mūsų spektaklių“

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 m. sezono naujienas

2023 m. gruodį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ atidarė penkerius metus rekonstruotą LNDT Didžiąją salę ir iškart sulaukė itin palankių žiūrovų atsiliepimų.

„Prieš einant į operą daug kas kalbėjo, kad reikės servetėlių. Niekada beveik neverkiu žiūrėdama filmus ar spektaklius, bet klydau. Jos metu išgirdau, kaip žmonės aplinkui mane ėmė kūkčioti. Labai gražus, jautrus ir stiprus spektaklis, kuris leidžia pasikapstyti savyje, išgirsti kitus ir suprasti, kokie mes visi esame panašūs savo potyriais, džiaugsmais, skausmais ir išgyvenimais. Labai rekomenduoju. Apsivalymo spektaklis“, – rašė žiūrovė Monika Joana.

„Spektaklis – daug ką pasakantis tarp eilučių. Neapleido jausmas, kad esu spektaklio dalyvis ir kiek visko gyvenime yra nepasakyta. Aktoriai, scenografija, idėja, muzika, judesys – viskas nuostabu. Šis spektaklis – tai priminimas „Netylėk“, – atsiliepimu dalinosi kita žiūrovė.

Spektaklio choreografas yra Mantas Stabačinskas, kostiumus kuria Juozas Valenta, šviesos dailininkas – Julius Kuršys, vaizdo projekcijų autorius –  Jurgis Lietunovas, muzikos vadovas ir dirigentas –  Ričardas Šumila, chormeisteris — Povilas Butkus. Kūrinys buvo pradėtas plėtoti bendro LNOBT ir „Operomanijos“ projekto „Operos genomas“ kontekste 2021 m.

Berniuko Naglio vaidmenį operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ kuria mažasis dainininkas Teodoras Lipčius, išgarsėjęs LRT muzikiniame projekte „Dainuok su manim“. Spektaklyje pasirodo šokėjos Emilija Karosaitė ir Viktorija Zobielaitė, taip pat LNDT trupės aktoriai Vytautas Rumšas, Jolanta Dapkūnaitė, Diana Anevičiūtė, Arūnas Vozbutas, brolį įkūnijantis japonas Ryo Ishimoto ir LNOBT choro artistai, chormeisteris – Povilas Butkus bei LNOBT simfoninio orkestro grupė.

Taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ – tai jautrus, subtilus, šviesus ir viltingas pasakojimas apie žmogų, kuris gedi. Artimiausi rodymai vyks LNDT Didžiojoje salėje rugsėjo 20, 21 ir 29 d., bilietus galima įsigyti ir į 2025 m. vasario 1 ir 2 dienų rodymus.

Susiję:

Bernardinai.lt

4 min

Jaunimo teatras pradeda sezoną režisieriaus K. Lupos spektaklio pagal Th. Manno romaną „Užburtas kalnas“ premjera

Lauryna Lopaitė

6 min

Nauja pradžia – jubiliejinis 111-asis Senojo teatro sezonas: daugiakalbiai spektakliai, žanrų įvairovė

Augustė Gittins

6 min

Spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ režisierius Ch. Weise: „Pasaulis keičiasi, ir mano darbas pabandyti jį suprasti“

Aušra Pociūtė

9 min

Spektaklio „Quanta“ režisierius Ł. Twarkowskis: žmogus ir kvantinė fizika turi daugybę panašumų