Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 16

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

Karas kirto Ukrainos sienas. M. Antonowicz: Vakarų atsakas priklauso nuo tyrimo išvadų

Dr. Mariusz Antonowicz. VU TSPMI nuotrauka

265-ąją Rusijos karo su Ukraina dieną Lenkijoje, pasienyje su Ukraina, nukrito dvi raketos, pražudžiusios du Lenkijos piliečius. Tą pačią dieną, lapkričio 15-ąją, Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė masiškiausią nuo karo pradžios raketų ataką Ukrainoje.

Informacijos stoka

Politologas Mariuszas Antonowiczius pabrėžia, kad kol kas težinome, jog hipotezė apie Rusijos raketas nepatvirtinta. Šiuo metu įvardijamos bent trys įvykio versijos: 1) Lenkijoje nusileido ukrainiečių iššauta raketa, ji nepataikė į rusų raketą; 2) Lenkijoje, planuotai ar ne, nusileido Rusijos raketa; 3) Lenkijoje nusileido rusų paleistos raketos nuolauža.

Galimas Vakarų atsakas

Pasak M. Antonowicziaus, tolesni Vakarų veiksmai bus koordinuojami NATO lygmeniu, tačiau JAV balsas bus svarbiausias. „JAV – esminė NATO narė, bet ne mažiau svarbi yra technologinė bazė, kurią turi amerikiečiai ir kuri gali būti panaudota nustatant, kas čia įvyko“, – sako ekspertas.

Tačiau koks tiksliai bus Vakarų atsakas – sunku prognozuoti. „Šiandien (lapkričio 16 d.) vyks Ramsteino konferencija, kur bus tariamasi, kaip toliau remti Ukrainą, tad tikėtina, jog bus padaryti su vakarykščių incidentu susiję sprendimai. Tikėtina, kad Ukrainai tiesiog bus perduota dar modernesnė ir gausesnė ginkluotė – tai galima pasakyti užtikrintai“, – sako M. Antonowiczius.

Pasak politologo, kiti Vakarų atsako variantai priklausys nuo incidento Lenkijoje tyrimo išvadų. „Jei paaiškės, kad tai buvo iš Rusijos paleista raketa, kuri netyčia nusileido Lenkijoje, galbūt galima tikėtis ir drastiškesnių priemonių. Pavyzdžiui, Lenkijos atsargos generolai kalba apie neskraidymo zonos dalyje Ukrainos teritorijos įvedimą. Kitaip tariant, maždaug 100 kilometrų nuo Lenkijos–Ukrainos sienos NATO galėtų numušinėti bet kokias priešiškas raketas, kad neįvyktų panašių incidentų.

Kitas atsako variantas, apie kurį užsiminė kolega Deividas Šlekys, – kibernetinė ataka. Tačiau šie variantai galimi tik patvirtinus, kad Lenkijoje nukrito iš Rusijos paleista raketa. Jei paaiškės, kad tai tik jos nuolauža arba Ukrainos oro gynybos paleista raketa, tuomet tikėtina, jog tiesiog bus padidinta parama Ukrainai ir tiesioginio atsako Rusijai nesulauksime“, – sako M. Antonowiczius.

Tai, kad galimas atsakas Rusijai yra labai jautrus klausimas Vakaruose, rodo ir Vakarų lyderių retorika. Daugelio šalių vadovai reiškė solidarumą su Lenkija ir žadėjo visokeriopai prisidėti prie tyrimo, tačiau niekas neužsiminė apie karinę paramą. M. Antonowicziaus teigimu, valstybių vadovų komentarai visų pirma buvo skirti užpildyti informacinį vakuumą: „Tai buvo kalbėjimas siekiant, kad nespengtų tyla, kad piliečiai nelauktų visiškoje nežinioje, bet kartu ir nenorint diskutuoti tol, kol neturima tikslios informacijos“.

Ar tikėtinos tolesnės Rusijos provokacijos?

Viešojoje erdvėje buvo svarstoma, ar Rusija savotiškai tikrina NATO ribas – galbūt nuo to, kaip bus sureaguota, priklausys, ar sulauksime tolesnių Rusijos provokacijų.

Tačiau politologas M. Antonowiczius atkreipia dėmesį visų pirma į techninių Rusijos galimybių ribas: „Po šitos masinės atakos Rusijoje dar labiau išseko raketų atsargos. Tikėtina, kad dabar kitos atakos gali būti dar retesnės, negu buvo iki šiol.

Karinių Rusijos provokacijų [prieš Vakarus] vargu ar galime tikėtis, nes jai reikia įrangos karui prieš Ukrainą. Labiau tikėtini demaršai diplomatiniame, informaciniame fronte. Kaip kad įvyko G20 susitikimo metu, kai Lavrovui kalbant apie Zelenskio sutvardymą į Ukrainą skriejo Rusijos raketos.

Taip pat galimos Rusijos kibernetinės atakos. Bet konvencinės provokacijos mažai tikėtinos turint omenyje, kad Rusijos dėmesys dabar sutelktas į Ukrainą, rusų kariniai technologiniai pajėgumai senka, taip pat – kad po truputį jau pradės veikti rimčiausios sankcijos. Rusijos veiksmų, nukreiptų prieš Vakarus, galimybės sparčiai senka.“

Kaip į incidentą reaguoja Lenkijos viešoji erdvė

Pasak M. Antonowicziaus, vakar ir šiandien stebint Lenkijos viešąją erdvę galima išskirti tris naratyvus.

Pirmiausia buvo justi, kad lenkai susitelkė aplink savo valstybę ir jai atstovaujančią valdžią, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų: „Buvo bent trumpam sustabdyta politinė poliarizacija ir kova. Kalbėta, kad nepaisant priešiškumų reikia būti su valdžia, su valstybe, reikia pasikliauti oficialia informacija.“

Kita vertus, Lenkijos viešojoje erdvėje buvo justi ir tam tikras nusivylimas. Mat nuo pat karo pradžios Lenkijoje buvo kalbėta apie panašių incidentų tikimybę. Todėl, M. Antonowicziaus teigimu, imta klausti, kodėl NATO nesiėmė ginti ne tik Lenkijos teritorijos, bet ir Lenkijos–Ukrainos pasienio.

Galiausiai lenkai iškėlė ir techninį klausimą: kaip veikia Lenkijos priešraketinė gynyba, jei tokių incidentų įvyksta? „Jau dabar viešoji erdvė pilna techninės informacijos. Lenkijos kariuomenė paskelbė pranešimą, kad priešraketinė gynyba saugo ne laukus ir miškus, o esminius infrastruktūros objektus“, – sako politologas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda spaudos konferencijoje po konsultacijų su JAV prezidentu Joe Bidenu, NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir Lenkijos saugumo taryba. EPA nuotrauka

D. Tuskas: „Labai svarbu, kad Lenkija netaptų dezinformacijos auka“

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad tai – pirmosios šio karo aukos Lenkijos teritorijoje ir tragiškiausia pastarojo karo diena jo šaliai. „Politine prasme neabejotina, kad šimtaprocentinė atsakomybė už šį įvykį tenka Rusijai, nepriklausomai nuo to, kokios tai raketos ir iš kur jos buvo paleistos. Šis karas yra labai arti mūsų sienų, todėl būtina siekti vienybės, nes jis tikrai dar tęsis. Prisiminkime, kad vakar buvo masiškiausio Rusijos puolimo prieš Ukrainą diena – tai taip pat lėmė tragišką įvykį Pževoduvo kaime“, – sakė D. Tuskas ir pridūrė, kad „šis tragiškas įvykis privertė mus dar kartą suvokti, kaip svarbu ginti dangų virš Lenkijos“.

„Turime teisę reikalauti, kad mūsų sąjungininkai sustiprintų mūsų saugumą – kalbame pirmiausia apie jau esamas Žešuvo oro uoste „Patriot“ sistemas. Norėčiau priminti – apie tai jau buvo kalbama anksčiau – kad kartu su kitomis regiono šalimis būtina sukurti mūsų visų oro erdvės „saugumo kupolą“, – kalbėjo Lenkijos politikas.

Donaldas Tuskas. EPA nuotrauka

D. Tuskas taip pat įspėjo, jog „labai svarbu, kad Lenkija netaptų dezinformacijos auka“.  „Vakar suintensyvėjo atakos mūsų informacinėje erdvėje, kuriomis siekiama sėti paniką ir skleisti melagingą informaciją. Iš pandemijos pradžios laikų visi prisimename, kaip lengva yra sukelti baimę ir nerimą visuomenėje, kai trūksta patikimos informacijos iš atsakingų valdžios institucijų,“ – sakė jis.

Lapkričio 16 d. informacija

Tikėtina, kad artimiausiu bus aktyvintas 4-asis NATO sutarties straipsnis, taigi vyks aktyvios sąjungininkų konsultacijos. Kaip vakar „15min“ komentavo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. Jonas Vytautas Žukas, NATO kolektyvinės gynybos imtųsi tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Rusija sąmoningai atakavo Lenkiją. Kaip pabrėžė Lenkijos prezidentas, šiuo metu tyrimas tebevyksta.

Trys JAV pareigūnai agentūrai „Associated Press“ teigė, kad pagal preliminarius vertinimus Lenkijoje nukritusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotojų pajėgų, taikantis į atskrendančią Rusijos paleistą raketą.

Karybos ekspertas Deividas Šlekys savo feisbuko paskyroje pabrėžė, kad į įvykį nereikėtų žvelgti kaip į netikėtą ar išskirtinį. Mat nuo pat vasario 24-osios toks incidentas buvo tikėtinas ir jam buvo ruoštasi. Pasak eksperto, matyti, kad veiksmų eiga bus tokia, kokią buvo galima numatyti: Lenkija išsakys prašymą aktyvinti 4-ąjį NATO straipsnį, tad vyks konsultacijos, o tiesioginė karinė NATO ir Rusijos konfrontacija išlieka mažai tikėtina.

Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen tviteryje rašė, kad atidžiai seka situaciją ir palaiko ryšį tiek su Lenkijos valdžia, tiek su kitais partneriais. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad dabar svarbiausia yra nustatyti tikslius faktus. JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė susitikęs su G20 (G19) ir NATO šalių vadovais dėl sprogimų Lenkijos teritorijoje ir patvirtino, kad visokeriopai padeda Lenkijai vykdyti tyrimą. Tačiau nei EU, nei NATO, nei JAV vadovai detalesnės informacijos nepateikia.

Lapkričio 15 d. informacija

Lenkijos vyriausybė patvirtino, kad įvyko sprogimas Pževoduvo kaime, nusinešęs dviejų žmonių gyvybes, todėl nuspręsta „didinti karinių dalinių parengties lygį“ tam tikruose pasienio regionuose. Anot vyriausybės atstovo, šalis tikslina, ar turi aktyvinti 4-ąjį NATO straipsnį, apie tai skelbia „Sky News“.

Pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį sąjungininkės gali rengti konsultacijas, vos pajutusios grėsmę kurios nors sąjungininkės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Nuo Aljanso įkūrimo 1949 m. 4-asis straipsnis buvo aktyvintas šešis kartus.

Dvi raketos Lenkijos teritorijoje nukrito lapkričio 15-osios dieną, Rusijos Federacijai smogus Ukrainai masine raketų ataka. Raketos nukrito Pževoduvo kaime, priklausančiame Liublino vaivadijai. Teritorija yra už penkių kilometrų nuo pasienio su Ukraina. Pirmasis apie tai pranešė Lenkijos radijas ZET. Jo duomenimis, raketos pataikė į grūdų džiovinimo įrangą, žuvo du žmonės.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis dėl susidariusios kritinės situacijos sukvietė skubų Valstybės saugumo ir gynybos komiteto pasitarimą. „Tikriname 4 straipsnio taikymo pagrindimą“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera. Po susitikimo Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris pranešė, kad prezidentas Andrzejus Duda kalbėjosi su NATO vadovu.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda feisbuke pasidalijo tokiu įrašu: „Šį vakarą mus pasiekė nerimą keliančios žinios iš Lenkijos – sprogimų netoli Ukrainos sienos metu žuvo du Lenkijos civiliai gyventojai. Sprogimų priežastis kol kas nežinoma, tačiau tuo pat metu Rusijos raketos atakavo Ukrainą.

Šią įtampos valandą palaikome tiesioginį kontaktą su kolegomis Lenkijoje. Lietuva visiškai palaiko savo ginklo brolius ir sąjungininkus. Mūsų saugumas yra bendras reikalas ir kiekvienas NATO teritorijos centimetras bus apgintas. Teroristinis režimas bus sustabdytas vieninga sąjungininkų jėga.“

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, skrisdamas iš Varšuvos į Vilnių, feisbuko įrašu paprašė susilaikyti nuo viešų komentarų. „Lenkija renka ir tikslina informaciją. Jei priims sprendimą dėl kokių nors konsultacijų pagal 4 str., tai pati paskelbs“, – parašė jis.

„Associated Press“ cituoja aukštas pareigas einantį amerikiečių žvalgybos atstovą, jis pareiškė, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketos. Pentagonas kol kas neturi tai patvirtinančios informacijos, apie tai pareiškė JAV gynybos ministerijos spaudos sekretorius. Baltieji rūmai ir NATO informaciją analizuoja.

Čekijos gynybos ministrė Jana Černochová pareiškė, kad pranešimai apie nukritusias raketas Lenkijos teritorijoje patvirtinti. Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks teigė, kad „nusikaltėliškas Rusijos režimas“ paleido prieš Ukrainą nukreiptas raketas, kurios „nukrito NATO teritorijoje Lenkijoje“. Estijos gynybos ministras išreiškė solidarumą su Lenkija ir pasirengimą „ginti kiekvieną NATO teritorijos colį“.

Yra skelbiama versija, kad Lenkijoje galbūt nukrito Rusijos raketos, numuštos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, skeveldra. Pirmasis apie tai pranešė ZET žurnalistas Mariuszas Gierszewskis, pasiremdamas savo šaltinių duomenimis. Kiti šaltiniai kol kas nepatvirtino šios informacijos.

Rusijos gynybos ministerija pranešimus apie Rusijos raketų nukritimą pavadino „sąmoninga provokacija norint eskaluoti susidariusią padėtį“.

Rusijos prokremlinis leidinys „Mash“ pranešė, kad Lenkijos teritorijoje esą nukrito raketos С-300 skeveldra – tai „priešraketinės gynybos sistemos, kuria disponuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, dalis“. Apie tai, kad į Lenkijos teritoriją galėjo pataikyti Ukrainos raketų sistemos С-300 dalis, taip pat rašo Rusijos propagandinė naujienų agentūra RIA.

JAV saugumo departamento spaudos tarnybos vadovo pavaduotojas Vedantas Patelis, komentuodamas RF gynybos ministerijos pareiškimą, pasakė, kad „JAV visiškai aiškiai nebando siekti situacijos eskalacijos ar kaip nors ją provokuoti“. Jo žodžiais, JAV pasirengusios „stotis šalia“ NATO sąjungininkų, tačiau kol kas neketinama svarstyti hipotetinių scenarijų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas sprogimus Lenkijoje, pasakė, kad „teroras neapsiriboja mūsų valstybės sienomis“. „Rusijos raketos smogė Lenkijai. Kiek sykių Ukraina kalbėjo apie tai, kad mūsų valstybe šalis teroristė neapsiribos? Tik laiko klausimas, kada Rusijos teroras žengs toliau“, – kalbėjo V. Zelenskis savo 265-os karo dienos vaizdo kreipimesi.

Kuo ilgiau Rusija jaučiasi nebaudžiama, sakė jis, tuo didesnė grėsmė kils tiems, kuriuos gali pasiekti Rusijos raketos. „Smogti raketomis NATO teritorijoje – tai Rusijos raketų smūgis kolektyviniam saugumui! Tai akivaizdi eskalacija. Būtina imtis veiksmų“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad rusai negalvoja sustoti Ukrainoje. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Ukrainai tiekti modernius lėktuvus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, kad „mes galėtume stabdyti bet kokias Rusijos raketas“.

„Šiandien Ukrainos dangaus gynyba reiškia NATO gynybą“, – pareiškė ministras.

Parengė Simonas Baliukonis ir Jurgita Jačėnaitė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.