Liuteronų giesmės – kiekvienam krikščioniui

Susipažinti su šia tradicija ir į ją „pasinerti“ giliau gali visi norintieji – veikia interneto svetainė liuteronugiesmes.lt, o gegužės pabaigoje pristatytas knygos pavidalu išleistas giesmynas „Yra Mergelė man brangi“.

Kuo šie projektai ypatingi – ir kodėl jie galėtų būti įdomūs, svarbūs ne tik liuteronams?

Nuo roko iki choro

Rita Naujokaitytė – LRT televizijos laidos „Kelias“ prodiuserė, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios parapijietė. Krikščionys sunkiosios muzikos gerbėjai ją turėtų atsiminti kaip roko grupės „Ashtrey“ vokalistę, o šiandien jos balsas skamba liuteronų chore „Adoremus“. Rita pasakoja, kad būtent „Ashtrey“ susijusi su jos besiformavusia liuteroniška tapatybe:

„Studijų metais mane į liuteronų Bažnyčią turbūt atvedė muzikinė veikla. Vėliau su liuteronu sukūriau šeimą [R. Naujokaitytės sutuoktinis, laidos „Kelias“ vedėjas Tomas Pavilanskas-Kalvanas buvo grupės „Ashtrey“ būgnininkas – red.]. Ir taip natūraliai įsiliejau į liuteronų bendruomenę.

Man pasirodė čia labai artima ir gal net sutvirtėjo, sakyčiau, labiau išsigrynino mano supratimas apie Bažnyčią ir tikėjimą. Bendruomenė mane priėmė labai šiltai, ir greit pasijutau jos visaverte dalimi.“

Pradėjusi nuo sunkiosios muzikos, vėliau Rita su bendražygiais ėmėsi ir kitų projektų – pavyzdžiui, liuteroniškas giesmes atliko roko ir džiazo stiliais. O galiausiai, grupei nutraukus veiklą, mano pašnekovė prisijungė prie tradiciniu, klasikiniu, būdu giesmes atliekančio „Adoremus“ choro. Kolektyvas iki šiol gieda sekmadienio pamaldose ir įvairiuose koncertuose.

Kaip skamba „Adoremus“, sužinoti nesunku: tradicinių liuteroniškų giesmių galima pasiklausyti (ir jų išmokti) internetiniame giesmyne liuteronugiesmes.lt. R. Naujokaitytė yra šio projekto autorė.

Giesmė kaip Evangelija

Apie tai – visai netrukus. Pirmiausia pasidomėkime, kodėl liuteronams giesmė yra tokia svarbi. Juk visiems krikščionims giedojimas turi būti svarbus – tai yra ypatinga maldos forma, padedanti atverti širdį Dievui. Kuo  išsiskiria liuteronybė?

Pasak R. Naujokaitytės, ši giedojimo tradicija liuteronus pasiekia  nuo Reformacijos laikų. Pats Martinas Lutheris kūrė giesmes, jas giedojo tiek namuose, tiek bažnyčioje. „Šiuolaikinį liuteroną giesmė lydi per svarbiausius jo gyvenimo įvykius: vaiko krikštynas, vestuves, žmogų išlydint į paskutinę kelionę ir atsisveikinant su juo… Taip pat, žinoma, giedame ir liturginių pamaldų metu“, – pasakoja pašnekovė.

Teologė, Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos narė Vilma Sabutienė pabrėžia, kad liuteronai labai kreipia dėmesį į giesmės perteikiamą žinią ir išraišką. Giesmė turi turėti „pašaukimą“ – kai ne tik autorius jaučia pašaukimą ją sukurti, bet ir pati bendruomenė šią giesmę priima. Todėl laikui bėgant iš kai kurių senųjų giesmių nunyko keli posmeliai, nes jie buvo ne visai teologiškai tikslūs, ir, kaip sako V. Sabutienė, „kai kurioms silpnesnėms sąžinėms galėjo būti suklupimu“.

„Tad klausimas kiekvienai liuteroniškai giesmei būtų: ar ji tikrai skelbia Kryžiaus teologiją, įsikūnijusį, mirusį ir prisikėlusį Kristų? Ji turi šią sąlygą atitikti. Dar sakau taip: jei toji giesmė liktų vienintelė žemėje – ar ji paskelbtų Įstatymą ir Evangeliją?“ – mąsto V. Sabutienė.

Liuteroniškose pamaldose (per vadinamąją Šventąją Vakarienę) įprastai sugiedamos 4–5 giesmės. Taip pat giedama ir namuose: ypač vyresni žmonės turi seną tradiciją (kuri, R. Naujokaitytės manymu, per karantiną daugelyje namų atgijo) – šeima sekmadienį ar kurią kitą dieną susėda prie stalo, meldžiasi ir gieda, naudodamiesi giesmynais. „Kartais save pagaunu, kad giedu net ir lopšines vaikams, – šypsosi Rita. – Tos melodijos ateina neprašytos. Taip „susigyveni“ su jomis, kad jos visą laiką skamba.“

Choro „Adoremus“ narė pasakoja, kad liuteroniškos giesmės būna skirtingos kilmės: vienos sukurtos profesionalių kompozitorių (pavyzdžiui, Johannas Sebastianas Bachas kūrė giesmių variantus keturiems balsams), o kitos – tai liaudies giesmės, atkeliavusios iš paprastų žmonių ir perduotos iš lūpų į lūpas.

Pagal tradiciją, liuteronai per pamaldas įprastai  gieda akomponuojant vargonams – tačiau jie gali būti pakeičiami pianinu ar a cappella giedojimu. Taip pat tikintieji  išgirsta ir kitų instrumentų. „Pučiamieji labai įprasti liuteronams. Kaip anksčiau sakydavo – triūbų orkestrai. Jie groja, ypač jeigu pamaldos vyksta lauke“, – sako V. Sabutienė.

Liuteronų parapijose buriasi bent po vieną chorą, kuris galėtų giedoti per pamaldas ar esant įvairioms progoms. Tačiau liuteronams itin svarbu, kad tas choras nebūtų vienišas – bažnyčiose sudėti giesmynai su tekstais ir natomis, tad atėję parapijiečiai gali kartu giesme šlovinti Dievą.

Pradžia – su M. Lutheriu

Interneto svetainę liuteronugiesmes.lt R. Naujokaitytė vadina „liuteronišku bendruomeniniu projektu“. Šis internetinis giesmynas turi vaizdo bei garso įrašų (kuriuose ansamblis „Adoremus“ keturiais balsais atlieka giesmes) ir natų (tiek vienbalsiam, tiek keturbalsiam giedojimui), kurias galima nemokamai atsisiųsti. Galima įsijungus giesmyną, kartu su „Adoremus“ giedoti namuose, namų pamaldose, esant progai ar tiesiog susipažinti. „Jei koks choras ar ansamblis norėtų atlikti kurią nors giesmę, galima atsisiųsti natų ir įrašų, pasiklausyti, kaip mes atliekame, ir įsitraukti giesmes į savo programą“, – kviečia Rita.

Pašnekovė pasakoja, kad šiuo metu interneto svetainėje galima rasti pirmąjį M. Lutherio giesmių rinkinį; Reformacijos pradininkas tiek pats kūrė žodžius ir muziką giesmėms, tiek ir adaptuodavo senesnius kūrinius. Liuteronugiesmes.lt bus nuolat pildoma – tikimasi laikui bėgant įkelti ir lietuvių liaudies ir lietuvių kompozitorių liuteroniškų giesmių.

Paklausta, kokia giesmė jai arčiau širdies, R. Naujokaitytė pamini „Vidury gyvenimo“ (1524 m.) – adaptuotą XIII a. gradualą, kuriam tekstą parašė M. Lutheris, o muziką – Johannas Walteris; tekstą į lietuvių k. išvertė V. Sabutienė. Kaip rašoma interneto svetainėje, ši giesmė „dera ne tik laidotuvių proga, bet ir kasdien apgailint nuodėmes – žmonių vilčiai ir paguodai. […] Tai – ne trumpo žmogiškojo gyvenimo apraudojimas, bet pasitikėjimo sklidinas tikėjimo į Jėzų Kristų išpažinimas.“ Štai kaip šią giesmę atlieka ansamblis „Adoremus“:

„Tai giesmė, priverčianti stabtelėti ir susimąstyti, kas yra tikrieji, svarbiausieji, dalykai. Giedama, kad vidury gyvenimo esame apsupti mirties. Giesmė padeda suvokti, ką mums žada Kristus per išgelbėjimą ir malonę, kas yra svarbu tame gyvenimo skubėjime ir bėgime“, – sako R. Naujokaitytė.

O štai čia – visų pasaulio liuteronų himnas „Tvirčiausia apsaugos pilis“. Jį, kaip savo himną, gieda ir kitos reformuotos Bažnyčios:

Tai yra M. Lutherio kūrinys, parašytas pagal 46 psalmę. Kaip pasakoja V. Sabutienė, mažai žinoma apie giesmės kilmės aplinkybes, labiausiai linkstama manyti, kad ji sukurta maro metu (1527–1529).

Viename ankstyviausių vokiškų giesmynų prieraše teigiama,  kad „Tvirčiausia apsaugos pilis“ parašyta kaip „paguodos giesmė“. Pasak teologės, panašu, kad giesmė išpopuliarėjo ir pamažu tapo Bažnyčios himnu ne nuo pradžių, Liuteriui gyvam esant, o vėliau, po 30-ties metų karo, XVII a., pradėjus kasmet minėti Reformacijos šventę liturginiame kalendoriuje.

„Naujienos“ ir „seni geri“ dalykai

Teologė Vilma Sabutienė prisideda prie interneto svetainės kūrimo – ją papildo savo išverstomis ar lietuvių kalbai pritaikytomis giesmėmis, taip pat rengia giesmių aprašymus su jų istorija ir atlikimo kontekstais.

O šiemet išleista jos parengta knyga– liuteronų giesmynas „Yra Mergelė man brangi“, kurioje randame jau ne vien M. Lutherio, bet ir kitų autorių (pavyzdžiui, J. S. Bacho, F. Mendelssohno, S. Dacho) giesmių, kurių tekstus išvertė V. Sabutienė. Knygos pristatyme rašoma: „Čia yra ir krikščioniška klasika (ikireformacinės, Romos katalikų, anglikonų, baptistų bei kitų protestantiškų bažnyčių kilmės, Lutherio sukurtos bei kitos liuteroniškos giesmės), ir kelios šiais laikais sukurtos giesmės.“ Beje, keli autoriai knygoje – nežinomi, jų giesmės paimtos iš teologės senelio Jurgio Palioko vargonininko sąsiuvinio.

„Visą gyvenimą gyvenu tarp giesmių. Daugiausia jų išverčiau 2017–2018 metais. O per 2018-ųjų Kalėdas pamačiau, kad „Adoremus“ tradiciniame koncerte didžioji giesmių dalis buvo mano išverstos, – juokiasi pašnekovė. – Supratau, jog tų išverstų giesmių jau yra daug. Ir tada kilo mintis, kad reiktų išleisti giesmyną.“ Jis  susideda iš 44 giesmių, suskirstytų pagal temas: Kalėdos, Velykos, Sekminės, pasitikėjimas Dievu, mirtis ir amžinasis gyvenimas, ir t. t.

Gegužės 25 d. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kiemelyje įvyko giesmyno pristatymas, kuriame kalbėjo V. Sabutienė, jos vyras vysk. Mindaugas Sabutis, giedojo ir įspūdžiais apie knygą dalijosi ansamblio „Adoremus“ nariai:

„Lietuviškus giesmynus liuteronai leidžia nuo pat pirmosios lietuviškos knygos. Jau Mažvydo „Katekizme“ yra giesmių“, – pasakoja teologė. Jos parengtas naujasis giesmynas ypatingas keliais akcentais. Pirmasis – nors dauguma į knygą sudėtų giesmių jau kurį laiką skamba bažnyčiose ir koncertuose, spausdintu pavidalu lietuvių kalba jų iki šiol išleista nebuvo. Viena tokių – pirmąkart į mūsų kalbą išversta titulinė „Yra Mergelė man brangi“, kurią, beje, ansamblis „Adoremus“ pirmąkart gyvai atliko gegužės 25-ąją.

Kita giesmių kategorija – tos, kurios „prikeltos“ iš senųjų giesmynų ir suredaguotos pagal šiandienės lietuvių kalbos standartus. „Dabartiniame oficialiame liuteronų giesmyne „Krikščioniškos giesmės“ yra 580 giesmių. Bet į šį giesmyną nepateko nemažai tokių, kokias liuteronai giedodavo iki sovietmečio“, – sako pašnekovė. Ilgą laiką Lietuvoje tos giesmės tarsi „prabuvo tyloje“.

„Pavyzdžiui, M. Lutherio „Šventosios Dvasios maldaukime“ – ją jau buvo užrašęs Mažvydas, bet aš užaugau be šios giesmės, nes ji nebuvo patekusi į sovietiniais laikais sudarytą vyskupo Jono Kalvano vyresniojo giesmynuką. Tos senosios giesmės, kaip ši, buvo sukurtos dar XVI amžiuje. Pats Lutheris ėmė lotynišką įprastą antifoną ir pridėjo kelis posmelius, kūrinį pritaikydamas jau nebe grigališkajam choralui, o parapijai. Taip ir atsirado Lutherio giesmės“, – pasakoja V. Sabutienė.

„Yra Mergelė man brangi“ – iš pirmo žvilgsnio stebinantis liuteronų giesmyno pavadinimas. Šią giesmę pagal Apreiškimo knygos 12 skyrių (prisiminkime „moterį, apsisiautusia saule“) 1535 m. sukūrė M. Lutheris, ir toji giesmė kalba apie… Bažnyčią ir jos žmones. Tiesa, nors liuteronai nepraktikuoja pamaldumo Mergelei Marijai, ji gerbiama ir mylima kaip Dievo Gimdytoja.

Giedoti gali visi

Ar liuteronai nieko prieš, kad jų giesmės būtų atliekamos ir kitų konfesijų krikščionių (pavyzdžiui, per katalikų šv. Mišias)? „Tikrai ne prieš, – atsako R. Naujokaitytė. – Tos giesmės labiau įprastos liuteroniškoms bažnyčioms, tačiau mūsų oficialusis giesmynas vadinasi „Krikščioniškos giesmės“. Mes suprantame, kad jos tinka bet kuriai konfesijai. Taip, yra specifinių giesmių, kurios labiau kalba apie Reformaciją, tačiau didžioji dalis jų yra apie esminius dalykus, kurie svarbūs visiems krikščionims.

Tad, jei tik įdomu, kviečiame giedoti. Tam ir kūrėme interneto svetainę, kad ir kitos konfesijos (ar žmonės, kurie domisi šia tradicija) galėtų šias giesmes atlikti.“

V. Sabutienė priduria, kad toks „ekumenizmas“ jau „įrodytas“ praktikoje. Giesmyne „Yra Mergelė man brangi“, kaip minėta, randame giesmių, kurios gimė ne liuteroniškoje aplinkoje, o katalikų, anglikonų ar šiuolaikinių JAV bendruomenių tradicijose – tačiau tos giesmės jau tapusios liuteronų Bažnyčios dalimi. Tuo metu, pavyzdžiui, katalikų pamaldose (ypač „jaunimo Mišiose“) dažnai girdime į lietuvių kalbą išverstus evangelikų kūrinius.

Galbūt liuteronų giesmės ras naujų kelių skirtingose Bažnyčiose?