Lk 4, 31–37: „Jis su valdžia ir galia įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia!“

Jėzus nusileido į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir šeštadieniais mokė žmones. Jie labai stebėjosi jo mokslu, nes jo žodžiai dvelkė galybe.

Kartą sinagogoje buvo netyrojo demono dvasios apsėstas žmogus. Jis pradėjo garsiai šaukti: „Šalin! Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu toks: Dievo šventasis!“

Jėzus sudraudė jį: „Nutilk! Išeik iš jo!“ Nubloškęs jį į sinagogos vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs.

Visi nustėro ir kalbėjosi: „Kas tai per žodis: jis su valdžia ir galia įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!“

Ir gandas apie jį plito visose aplinkinėse vietovėse.

XXII eilinės savaitės antradienio Dievo žodis.

Evangeliją komentuoja Justinas Balbieris:

Šiandienos Evangelijoje pasakojama apie Kristaus susidūrimą su demonu. Vos išvydęs jį demonas sušunka: „Šalin! Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu toks: Dievo šventasis!“

Taip pat skaitykite:

Lk 4, 16–30: „Viešpaties dvasia su manim, nes jis patepė mane“

Mt 16, 21–27: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs“

Mk 6, 17–29: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“

Mt 25, 1–13: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“

Mt 24, 42–51: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“

Mt 23, 27–32: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“

Mt 23, 23–26: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“

Jn 1, 45–51: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“

Šie žodžiai nuskamba keistai ne tiek dėl paties demono baimės, kiek dėl ryškaus kontrasto tarp jo ir vos prieš tai aprašytos Nazareto gyventojų reakcijos į Jėzų. Atrodo, kad demonas daug geriau negu nazariečiai suvokia Kristaus tapatybę – jis mato tiek Jo žmogiškumą, tiek dieviškąjį pradą, kai žmonės negali patikėti, kad Jis yra jų dėmesio vertas Mokytojas.

Evangelijose sutinkame tris skirtingus Jėzaus tikrosios tapatybės atpažinimo pavyzdžius: Petras pripažino Jį esantį Mesiju, demonas išpažino Jį esantį Dievo šventuoju, o žmonės vis dar nesupranta, kokia yra Jo tikroji prigimtis.

Iš Bažnyčios istorijos matome, kad tikėjimui labai svarbu tinkamai suprasti, kuo tikime. Kristaus tikroji tapatybė per daugybę amžių buvo viena iš svarbiausių kontroversijų, sukėlusi daug daugiau diskusijų nei pasninko taisyklės, šv. Mišių laikas ar kiti, iš pirmo žvilgsnio daug labiau krikščionių gyvenimą paveikiantys klausimai. Kodėl šiai sudėtingai teologinei temai buvo skiriama tiek dėmesio? Nes mes negalime tinkamai garbinti to, ko nepažįstame.

Per šiuos tris pasakojimus matome, kad teisingiausias žinias apie Jėzų turi ne izraelitai, net ne šv. Petras, o šios dienos Evangelijoje mūsų sutiktas demonas. Jis Dievą pažįsta daug geriau nei dauguma to ir šio meto tikinčiųjų, jo intelektui atskleisti daug platesni pažinimo toliai, tačiau jis pasmerktas pragarui ir paskutiniojo teismo dieną – visiškam sunaikinimui.

Žinios apie tikėjimą yra reikalingos, tačiau jos pačios nenuveda į teisumą. Nė vienas žmogus pasaulyje dar nebuvo paskelbtas šventuoju tik dėl savo žinių ar skvarbaus intelekto – krikščioniško gyvenimo esybė yra ne tik intelektas, bet ir valia. Žinios mums tik suteikia žemėlapį, nurodantį, kur galime nueiti, kuria žvaigžde turime sekti ir kokių paunksnių vengti. Tik pasiryžimas leistis į tikėjimo kelionę suteikia prasmę mūsų žinioms. Todėl sekime šv. Petrą, išpažindami Jėzų Mesiją ir eidami paskui Jį.