LNDT atidarė naują salę su pirmąja premjera. G. Jarzyna apie „Soliarį 4“: tai buvo intensyvus ir sudėtingas darbas

Kitą dieną surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje pirmajam premjeros rodymui aptarti, ir pats režisierius G. Jarzyna, ir kiti jo suburtos kūrybinės komandos nariai kalbėjo, kad kurti šį spektaklį renovuojamame LNDT buvo sudėtingas iššūkis ir intensyvių pastangų pareikalavęs darbas, trukęs 10 savaičių. Kita vertus, pasak spektaklio scenografo Fabieno Lédé, galutinį rezultatą sunkumai praturtino energija.

„Esu sužavėtas šio teatro kūrybine trupe, kuri padovanojo gražių jausmų“, – teigė G. Jarzyna.

Spektaklyje vaidinanti aktorė Nelė Savičenko tais pat žodžiais atsidėkojo režisieriui: „Aš laiminga, kad susitikau su Grzegorzu. Visų pirma pritrenkdavo jo pastaba, kai jam kas nors patikdavo. Jis sakydavo: to bardzo delikatnie, ir tas žodis delikatnie – apie jį patį. Aišku, ir griežtesnių atvejų būdavo, bet pats režisieriaus ėjimas prie žmogaus išsiskiria visiškai kitokia filosofija. Tačiau tas delikatnie jam netrukdo būti beprotiškai reikliam, ir tada jau gali pasakyti: he kills me softly. Tai buvo tokio gerumo ir tokios pilnatvės patirtis.“

Aktoriaus Gyčio Ivanausko, irgi vaidinančio „Soliaryje 4“, nuomone, jis per savo 22 metų patirtį teatre nebuvo jautęs nieko panašaus – nei prieš premjerą, nei po jos, kai šimtu procentų jautiesi užtikrintas ir ramus.

„Nepaisant tų „patiko–nepatiko“, „geriau–blogiau“. Jaučiuosi labai stabiliai. Ir už tai reikia dėkoti režisieriui, kad neištaškė į šonus kokiais nors piktais komentarais ar netaktu“, – minėjo G. Ivanauskas.

„Sprendimas pasirinkti Lemo „Soliarį“ naujam kūrybiniam darbui buvo tiesioginis izoliacijos rezultatas. Priverstinio sprendimo izoliuoti žmones rezultatas, – aiškino G. Jarzyna. – Pasaulis sustojo, mes užsidarėme savo butuose, mus apėmė neviltis, bejėgiškumas ir apatija. Vandenynas, nežinoma materija, pranokusi mus savo veiksmais, nulėmė mūsų elgesį ir tikslus. Dėl atliktų eksperimentų šalutinio poveikio stotyje „Soliaris“ pasirodė avatarai. Tai vandenyno padarai, kurie materializuoja mūsų pasąmonėje išsaugotus įvykius, košmarus ir traumas. Nepageidaujama, ištrinta mūsų atminties dalis. „Soliario“ stoties žmonės negali atlikti tolesnių tyrimų, kol nesusitaikys su savo praeitimi. Žmogus negali judėti pirmyn, kol nesusitaikys su savo slopinamais potyriais. „Soliario 4“ veiksmas vyksta netolimoje ateityje, čia, Žemėje. Nes kaip mes galime bendrauti su tolima civilizacija, kai nesugebame susikalbėti su savimi?“

Kalbėdamas apie S. Lemo ir savo spektaklio siužeto pokyčius režisierius minėjo, kad jam nesinorėjo tiesiog inscenizuoti seną meilės istoriją, parodyti pagrindinio personažo meilės išgyvenimus. „Tai iš esmės praeitis, o „Soliaris“ vis dėlto susijęs su ateitimi. Ir mūsų ateitis galbūt artimesnė už Lemo. Todėl per moters personažą galima labiau atskleisti visą realybę, kurioje šiandien esame. Kai tai sau įsivardijome prieš 7–8 mėnesius, ilgainiui ir labai gerai pajutome“, – kalbėjo G. Jarzyna.

Pasak jo, kai prieš kurdamas šį darbą darsyk peržiūrėjo garsųjį Andrejaus Tarkovskio filmą pagal S. Lemą, režisieriui susidarė įspūdis, kad filmas pasenęs – bet ne savo forma, o pačia, postromantine, idėja. Šiandien, anot G. Jarzynos, reikalinga sušiuolaikinta jos adaptacija, ne tiesiog traukiant, rodant praeities traumas, bet ir apie jas kalbant, mėginant išspręsti.

Naują salę atidariusioje premjeroje vaidmenis kuria Nelė Savičenko, Martynas Nedzinskas, Arūnas Sakalauskas, Oneida Kunsunga, Dainius Gavenonis, Kęstutis Cicėnas, Gytis Ivanauskas, Rasa Samuolytė. Vieni vaidina realius žmones, kiti – svečius, veikėjų avatarus. Susiformuoja poros, susijusios praeities ryšiais. Tai senos meilės, traumos, baimės, kiti į užmarštį nustumti dalykai.

Į premjerą naujojoje LNDT erdvėje susirinko Lietuvos kultūros elitas – teatro režisieriai, aktoriai, kompozitoriai, kostiumų kūrėjai, teatrologai ir žurnalistai, kultūros srityje dirbantys politikai. Rekonstrukciją galėjo įvertinti ir buvę LNDT vadovai – Pranas Treinys, Jonas Vaitkus.

Susirinkusius Naujojoje salėje sveikino LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Šiandien švenčiame teatro rekonstrukcijos pirmojo etapo pabaigą, ir, nors pandemija, rekonstrukcija ir gyvenimas išmokė, kad visi planai gali labai greitai pasikeisti, nuoširdžiai tikiu, jog kitais metais visos trys scenos – Naujoji, Didžioji ir Mažoji – kvies žiūrovus į spektaklius. 

Šie treji metai teatrui nebuvo labai lengvi. Tačiau darbai teatre nenutrūko, ir net sudėtingiausiu metu stengėmės siekti užsibrėžtų tikslų. Todėl visų pirma noriu padėkoti visiems teatro darbuotojams, dirbusiems sunkiomis sąlygomis, mūsų aktoriams, kurie trejus metus vaidino pačiose įvairiausiose scenose visoje Lietuvoje ir puoselėjo mūsų teatro kultūrinę ir meninę tapatybę.“

LNDT direktorius padėkojo šviesaus atminimo architektui Algimantui Kančui, pradėjusiam rekonstrukcijos projektą, jo darbą tęsusioms architektūros istorikei Jolitai Kančienei, architektei Gustei Kančaitei ir visiems Kančo studijos darbuotojams, prisidėjusiems prie projekto, taip pat generaliniam statybų rangovui „Infes“, direktoriui Arvydui Markevičiui, šio projekto vadovui Konstantinui Stechui ir visai jo komandai, visiems aplinkinių namų gyventojams ir visiems žiūrovams, laukusiems teatro atsidarymo.

M. Budraitis nuoširdžiai dėkojo ir savo bendražygiams: Aušrai Jolantai Pliaugienei, Ievai Skaržinskaitei, Gediminui Ušackui, Viktorui Karpušenkovui ir Dariui Malinauskui.

Artimiausi spektaklio „Soliaris 4“ rodymai LNDT Naujojoje salėje – rugsėjo 11, 30 d. spalio 1 d., lapkričio 16, 17 d.

Bernardinai.lt ir LNDT informacija