Pandemijos pradžios beprotybė – ironiškame K. Šapokos romane „Sakmė apie Juozą“

Ši knyga – antiutopija. Nuo kitų ji skiriasi štai kuo: joje ne numatoma ateitis, o nebijant ironizuoti analizuojama naujoji realybė.

Pagrindinis knygos veikėjas Juozas – tylus šiuolaikinis kultūros vadybininkas. Jam keturiasdešimt su viršum. Juozo automobilio durelės iš vairuotojo pusės neatsidaro, todėl jis naudojasi keleivio puse. Laisvalaikiu su vyrais, vadinančiais jį Kultūrke, pažaidžia futbolą, kartais vienas nuvažiuoja į centrą. Prarydamas nepatenkintos žmonos replikas stebi naujienų srautą internete. Vaizdai „Google“ žemėlapiuose ima skirtis nuo kintančio miesto tikrovės, bet Juozo gyvenimas teka savo vaga. Ir vieną dieną prasideda tikra apokalipsė. Panašu, kad ir Juozo gyvenimas pagaliau pasikeis.

Naujienų srautas užvaldo Juozo mintis. Romanas detaliai remiasi žiniasklaidos nuorodomis (jos pateikiamos knygos gale) – taip literatūroje perteikiamas istorinis įvykis, kaip žmonės reagavo į pasaulinį pokytį, po kurio gyvenimas iš esmės pasikeitė. „Sakmė apie Juozą“ – tarsi literatūrinis koliažas: tampa nebeįmanoma atskirti, kur autoriaus išmonė, o kur – realios žiniasklaidos citatos.

K. Šapoka – ypatingo braižo ir ypač savito požiūrio rašytojas, radęs gerbėjų tarp konceptualesnės, intelektualesnės literatūros skaitytojų. Autoriui, kuris yra ir menotyrininkas, būdinga konstruoti savotiškus koliažus tekstais, pasitelkti ryškius intertekstus ir įžūlokai juos naudoti (iš esmės antisnobiška, antielitistinė autoriaus pajauta), sulieti žemąją ir aukštąją kultūras.

Kalbėdamas apie vadinamąjį „low life“, žemajai kultūrai priskiriamą gyvenimą, autorius taip ištobulina kūrinio formą ir kalbą, kad kūrinys neabejotinai tampa aukštosios kultūros dalimi su daugybe apgalvotų formos ir turinio ėjimų. Pavyzdžiui, „Sakmė apie Juozą“ prasideda ir baigiasi futbolo rungtynėmis. Detaliai aprašomos rungtynės kalba apie sociokultūrinius vyrų 40+ santykius, jų mentalitetą, realybės fragmentus, verslininkų komandos draugų santykius su kultūros atstovu Juozu – vienas teksto sluoksnis atsiskleidžia, persimato kaip koliaže per kitą.

Be šio romano, K. Šapoka yra parašęs knygą „Pušis, kuri juokėsi“ („Kitos knygos“, 2018 m.). Jai, kaip ir „Sakmei apie Juozą“, būdinga savita atodaira į lietuvių klasiką, šiuolaikinis socialinis realizmas, literatūrinio koliažo technika, žemųjų sluoksnių kalba, natūralistinis šiuolaikinės tikrovės vaizdavimas ir šapokiška ironija.

Taip pat skaitykite:

25-oji J. Tumo-Vaižganto premija skirta poetui V. Braziūnui

Tyrėja L. Citavičiūtė: Biblija yra svarbiausias L. Rėzos darbas Prūsijos lietuviams

„Poetinio Druskininkų rudens“ svečias turkų rašytojas M. Celâlas: „Netekęs savo kalbos, tarsi nustoji egzistuoti“

Ant vaikystės akmens

Latvių poetė L. M. Roze: normalybės siekis – bergždžias reikalas

„Nesureikšmink savęs.“ Rašytojas, dailininkas, hidrografas Jurgis Janavičius ir kūryba, kurioje susitinka trys meno kalbos

Festivalyje „Open books“ lankysis Goncourt’ų premijos laureatas M. Énard’as

Pietų Afrikos poetas Ch. P. Naudé: „Poezija yra pasas, leidžiantis patekti į dar negyvenamas teritorijas“

„Knygos veikėjas (ypač pagal charakterį) iš dalies yra ir Baltušio Juza, kuris, užsidaręs savo kiaute, tarsi (ne)reaguoja į istorinius įvykius ir aplinkinį pasaulį“, – sako K. Šapoka. Lietuvių literatūros klasika mums dabar atskleidžia tuometinį gyvenimą, buitį, santykius. „Sakmė apie Juozą“ irgi fiksuoja, kaip gyvename šiandien ir kaip žiniasklaidos laukas tampa mūsų mintimis.

Pagrindinio romano veikėjo kultūros vadybininko, stumiančio laiką prie „Excelio“ lentelių, pareigos autoriui gerai pažįstamos. K. Šapoka – Vilniuje gyvenantis profesinis klajoklis, visą gyvenimą ieškantis savęs tai vadinamojoje aukštojoje kultūroje, tai antielitinėje proletarinėje savimonėje: nuo pagalbinio darbininko nudreifavęs į vaizduojamąjį meną, tada pabėgęs į dailės kritiką ir dailėtyrą, paskui – į parodų kuravimą. Iš vadinamosios šiuolaikinio vaizduojamojo meno sistemos likimo nublokštas į filosofiją… ir, galų gale, atsibastęs į literatūrą.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Kitų knygų“ informacija

Susiję:

Kęstutis Šapoka

4 min

Netikėtos kultūros atodangos

Kęstutis Šapoka

Redas Diržys

Benigna Kasparavičiūtė

Mantas Kazakevičius

2 min

Viešas kreipimasis

Austėja Mikuckytė

Einaras Eringis

14 min

Kęstutis Šapoka: „Mano tapybos koncepcija – antitapyba“

Andrius Jakučiūnas

10 min

Linksmasis ir herojiškasis gariūnmetis, kurio nebuvo (daug klausimų)