3 min
2024-03-11 | 23:01
Skaitymo ir klausymo laikas:
11 min.
Signataras V. P. Andriukaitis: Lietuva padovanojo man, paprastam žmogui, akimirką atsistoti istorijos kryžkelėje
„Tai yra laimingiausios Lietuvos minutės. Lietuva padovanojo man, eiliniam, paprastam žmogui, akimirką atsistoti istorijos kryžkelėje“, – sako Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo, Kovo 11-osios, Akto signataras VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS.
Žvelgdamas iš laiko perspektyvos ir svarstydamas, kur glūdi Lietuvos fenomenas, kad tauta galėjo taip staiga peršokti barjerus ir pasiekti trokštamą Nepriklausomybę, V. P. Andriukaitis įsitikinęs: „Jeigu manytume, kad istorijoje nedalyvauja Dievas, tada galėtume sakyti, jog labai jau daug čia tų atsitiktinumų. Tačiau tikriausiai veikia transcendentinės jėgos, nes koks buvo dvasinis pakilimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje! Pamenate, kokia buvo graži aura, kuri visus šildė?“
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Šis mūsų susitikimas ir pokalbis yra proginis, skirtas mūsų Nepriklausomybės atkūrimui 1990-ųjų kovo 11-ąją. Minime jau 34-ąsias šio istorinio įvykio metines. Jūs esate ne tik politikas, bet ir profesionalus istorikas. Istorikai paprastai nesprendžia klausimo, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę. Tačiau, pasirašant Kovo 11-osios aktą, juk buvo manančiųjų, kad dar per anksti, kad reikia palaukti?
Taip. Iš tiesų buvo manančiųjų įvairiai. Buvo manančiųjų, kad gal reikia palaukti. Buvo manančiųjų, kad reikia eiti žingsnis po žingsnio, – aš turiu galvoje kauniečių parengtą projektą, kuris išdėstė mūsų taktiką net trimis etapais, nukeldamas trečiąjį etapą neapibrėžtam laikui. Buvo manančiųjų, kad galbūt reikia dar kartą paskelbti Vasario 16-osios akto patvirtinimą – proklamaciją.
Nuomonių buvo įvairių ir mūsų darbo grupėje, kurią sudarė aštuoni deputatai. Buvo net labai rimtų sankirtų. Tai visiškai suprantama.
Aš esu dėkingas visai Lietuvai. Tai yra laimingiausios Lietuvos minutės. Lietuva padovanojo man, eiliniam, paprastam žmogui, akimirką atsistoti istorijos kryžkelėje, kur klausimas „Kas būtų, jeigu būtų?“ išties buvo atviras.
Kodėl buvo nutarta jau nebedelsti, skelbti nepriklausomybę?
Išskirčiau tris veiksnius. Pirmasis neabejotinai buvo mūsų tautos pakilimas. Vargu ar kas nors abejojo, kad nepriklausomybė negali būti greitai pasiekta. Manau, tai jautėme visi į Aukščiausiąją Tarybą išrinkti deputatai.
Taip pat skaitykite:
Kaip kalbame apie kolaborantus, arba Sąvokos (o gal atminties?) pinklėse
Katastrofos Lietuvos SSR (VIII). Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje
Kuo reikšmingas pirmasis 1906-ųjų Amerikos lietuvių katalikų kongresas?
Tremtinė Jadvyga apie tikėjimą ir „banditų“ atneštą kultūrą: „Turbūt tėvai nė karto nėra pagalvoję, kad mes negrįšime“
M. K. Valančiaus metai ir kelionė motociklu: rugpjūčio 22-ąją Lietuva taps gyvu istorijos maršrutu
Lietuviškasis Indiana Džounsas: VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą
Laisvės šauklė, nepritapusi laisvėje. Knygos „Atminties karai“ autorius A. Bitautas apie Kazimirą Prunskienę
Antra aplinkybė, žinant, kad tauta to nori, buvo politinė. Reikėjo atsakyti į klausimą: kas atsitiks, jeigu Gorbačiovas prisieks anksčiau būti prezidentu? Tai buvo tik dienų klausimas, nes netrukus po Kovo 11-osios – kovo 17-ąją – prisiekė Tarybų Sąjungos prezidentas Gorbačiovas. Tada iškyla labai sudėtingi, nauji teisiniai aspektai.
Trečias aspektas neabejotinai buvo debatai. Paskutinis veiksnys turbūt buvo mūsų ambasadoriaus Stasio Lozoraičio įtaka Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Jis reikalavo nedelsti. Čia, žinoma, vieta didelėms interpretacijoms.
Jūs daug esate rašęs apie Kovo 11-ąją. Dar daugiau esate apie ją pasakęs. Viename iš jūsų rašinių skaitau štai tokius žodžius: „Kovo 11-oji liks kaip nemažo nueito kelio apibendrinimas, bendras visos atgimusios Lietuvos sugrįžimas savo istorijon.“ O ką šiandien pasakytumėte apie tą kelią, Lietuvai sugrįžus savo istorijon?
Manau, kad tas kelias yra išskirtinai unikalus per visą šimtmetį nuo 1918-ųjų. Vienaip ar kitaip gyvename demokratinės konstitucijos sąlygomis. Neįvyko jokių perversmų, nesugrįžo autoritarizmas. Kitaip sakant – pirmą kartą 34-eri metai demokratinės patirties. Visokios: karčios, laimingos, prastos, geros. Vienaip ar kitaip tai unikalus Lietuvos moderniųjų laikų istorijoje demokratinės raidos etapas su labai stipriais tarptautiniais pasiekimais.
Esame Europos Sąjungoje, NATO nariai, esame Jungtinių Tautų šeimoje, esame užmezgę santykius su Vatikanu. Ir visa tai per 34-erius metus.
Pone Andriukaiti, taip ranką prie širdies pridėjęs – ar galėtumėte pasakyti, kad daugiau nei prieš tris dešimtmečius galėjote pagalvoti, jog Lietuva taps ne tik nepriklausoma valstybe, bet ir NATO, Europos Sąjungos nare?
Turiu prisipažinti, kad aš apie tai galvojau daug ankščiau. Esu dėkingas likimui. Gimiau prie Laptevų jūros, Stalino gulaguose, šeimoje, kurioje buvo tikima demokratija. Anksti įsiliejau į politinį pogrindį, disidentinį judėjimą.
Dabar dar kartą galiu patvirtinti, kad nuosekliai rėmiau Vasario 16-osios teksto dvasią ir 1922-ųjų Konstituciją, nuoseklų demokratinį tautos sugyvenimą. Galiu pasakyti, kad viltys, jog mes pasieksime Nepriklausomybę – jos visą laiką ruseno. Aš remiuosi Lietuvos varpininkų, liaudininkų, net ir krikščionių demokratų, demokratinio flango žmonių tradicija, kuri liko ištikima demokratijai. Ir galbūt dėl to tas tikėjimas, kad mes pasieksime, buvo.
Bet pripažinkite, kad Lietuvos ėjimas į priekį buvo ne žingsniais, o tiesiog šuoliais. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, kur glūdi Lietuvos fenomenas, kad mes taip staiga galėjome tiesiog peršokti kai kuriuos barjerus ir greitai pasiekti tai, ko troškome?
Jeigu manytume, kad istorijoje nedalyvauja Dievas, tada galėtume sakyti, jog labai jau daug čia tų atsitiktinumų. Tačiau tikriausiai veikia transcendentinės jėgos, nes koks buvo dvasinis pakilimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje! Pamenate, kokia buvo graži aura, kuri visus šildė?
Kita vertus, neabejotinai didžiulis impulsas buvo Sovietų Sąjungos byrėjimas. Tai taip pat Lietuvos istorija. 1918-ieji metai. Subyra penkios imperijos: Rusijos, Vokietijos, Austrijos–Vengrijos, Osmanų imperija, ir labai apsidaužo Britų imperija. Ir tada šiame kontekste gimsta visas būrys valstybių.
Kita vertus, kitokia buvo jau ir pati Europos bendrija, išsigydžiusi nuo fašizmo, nacizmo, frankizmo ir visų kitų ligų, kuriomis sirgo Vakarai, taip pat ir Rytai.
Susiję:
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4154.91 Eur (17%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)