Šimtmečio skautų detektyvas. Ar sugrįš pasaulio skautų įkūrėjo R. Baden-Povellio gatvė į Palangą?

Apie šį įvykį ir istorinės tiesos paieškas XFM laidos „Laužų karta“ vedėja Nomeda Bepirštytė kalbėjosi su visuomenininku, Strateginių iniciatyvų centro direktoriumi, Vilniaus Kernavės tunto Kerniaus skautų vyčių draugovės vyčiu, lordo Roberto Baden-Povellio gatvės vardo atgavimo iniciatyvinės grupės koordinatoriumi ir tiesiog broliu Alku Paltaroku.

Alkas. Sese Nomeda, kiek kartų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo bandoma atgauti Roberto Baden-Povellio gatvės pavadinimą?

Nomeda. 1990 m., vos tik atgavus Nepriklausomybę, tarpukario skautai iš karto griebėsi šio reikalo. Nuodugniai išnagrinėjo gatvės istoriją, tad mums reikėjo tik patikrinti archyvus. 2008 m. Palangos gyventojas, mokytojas, vyresnės kartos skautams puikiai žinomas brolis Stepas Bladžius taip pat kreipėsi į miesto tarybą, bet atsakymas buvo neigiamas. Kiti trys prašymai parašyti šiais metais.

Alkas. Visų pirma tau turiu padėkoti už skautybės istorijos puoselėjimą, darbą ir tai, kad mane įtraukei į šitą veiklą. Mano indėlis turbūt nėra toks jau didelis, bet panaudoju savo energiją ir gebėjimus sudėtingiems projektams organizuoti ir judinti.

Šią vasarą mūsų pirmą prašymą pasirašė Lietuvos skautų istorijos knygos redkolegija, kurios nariai yra iš viso pasaulio: Australijos, Amerikos. Taip pat negavome teigiamo atsakymo, supratau, kad nebus paprasta, bet tikrai nenusivylėme. Buvo žiniasklaidoje gražių straipsnių, paskui mūsų darbas sustojo dėl techninių dalykų – politikai atostogavo, mes ruošėmės jubiliejinei tautinei stovyklai. Ačiū tau, Nomeda, už tai, kad labai populiarini skautų istoriją. Ką jau kalbėti apie gyvus eksponatus, pavyzdžiui, Antano Smetonos palapinę, kuri buvo eksponuojama stovykloje, nors ją draudei čiupinėti.

Nomeda. Paliesti buvo galima, bet tam reikėjo specialių pirštinių arba būti komandoje, kuri ją statė ir surinko!

Alkas. Labai svarbu čiupinėti istoriją tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. O atkurti gatvę – ypač svarbus dalykas, kuris koreliuoja su dabartine situacija Lietuvoje, t. y. viešųjų erdvių, paminklų, gatvių desovietizacija. Juk gatvių pavadinimai ar paminklai sovietų okupantų buvo naudojami kaip propagandos priemonė. Karas Ukrainoje tapo katalizatoriumi, kuris supurtė ne tik kaimynines valstybes, bet ir visą pasaulį, galų gale gerokai griežčiau ir teisingiau pradėjome elgtis su tuo, kas absurdiškai ilgą laiką buvo mūsų demokratinėje valstybėje akivaizdžiose vietose.

Taip pat skaitykite:

Kaip kalbame apie kolaborantus, arba Sąvokos (o gal atminties?) pinklėse

Katastrofos Lietuvos SSR (VIII). Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje

Kuo reikšmingas pirmasis 1906-ųjų Amerikos lietuvių katalikų kongresas?

M. K. Valančiaus metai ir kelionė motociklu: rugpjūčio 22-ąją Lietuva taps gyvu istorijos maršrutu

Tremtinė Jadvyga apie tikėjimą ir „banditų“ atneštą kultūrą: „Turbūt tėvai nė karto nėra pagalvoję, kad mes negrįšime“

Lietuviškasis Indiana Džounsas: VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą

Laisvės šauklė, nepritapusi laisvėje. Knygos „Atminties karai“ autorius A. Bitautas apie Kazimirą Prunskienę

„Niekas, išskyrus mirtį“. Kotrynos Jogailaitės pasirinkimas

Kaip žinia, lordo R. Baden-Povellio gatvė buvo iki prieškario. Jos neliko, nes gatvė kaip simbolis neatitiko okupantų santvarkos, supratimo. 1940 m. okupavus Lietuvą skautų organizacija buvo panaikinta, uždrausta, turtas konfiskuotas, vyriausiasis skautininkas Juozas Šarauskas areštuotas ir vėliau nužudytas Červenėje. Okupantai Lietuvą, jos patriotines ir kitas organizacijas, taip pat ir skautų, laikė priešiškomis, todėl ėmėsi tokių drastiškų žingsnių.

Taigi po pirmojo rašto, kaip minėjau, atsimušėme į duris, nebuvo jokios reakcijos. Tada prašiau Seimo nario, mūsų brolio Valdo Rakučio parašyti prašymą, vėl tyla. Nenuleidome rankų. Istorinės tiesos ieškojimas yra ir gražus kelias. Galų gale patys sužinome daugiau apie savo istoriją, susijungiame bendram darbui ir Lietuvos žmonės sužino, kas gi yra tie skautai.

Nomeda. Noriu pritarti tau. Šiais metais Palangos kurorto muziejus parengė parodą „Pasaulio skautai Lietuvoje“. Tikrai visi archyvai buvo iššluoti. Netgi juokavome, kad niekada niekas iš archyvų, muziejų turbūt tiek neprašė ir nereikalavo nuotraukų, informacijos, susijusių su Baden-Povellio vizitu, kiek mes. Dėkojame muziejaus direktorei Virginijai Paleckienei už iniciatyvą parengti labai išsamią istorinę parodą, skirtą šiam įvykiui. Šiuo metu ji eksponuojama Palangoje, paskui keliaus į Klaipėdą, Telšius ir, neabejojame, pasklis po visą Lietuvą.

Ir skautai susipažino su šia istorija iš naujo. Kartu Palangos visuomenė pamatė, kokį stebuklingą, gražų įvykį patyrė miestiečiai, ką išgyveno Lietuva, nes tai buvo valstybinio lygio sutikimas, įsitraukė ne tik skautai, bet ir poilsiautojai. Tada Palangoje visą savaitę stovyklavo 1 732 skautai.

Labai svarbu, kad tuo metu Baden-Povellis buvo vienas žinomiausių žmonių pasaulyje. O Lietuvos valstybei – vos 15 metų, tad kiekvienas žinomo žmogaus dėmesys buvo milžiniška parama ir įkvėpimas. Ne tik skautams, bet ir valstybei.

Alkas. Taip, tai buvo pasaulinės reikšmės įvykis, svarbus mūsų valstybei, valstybingumui ir jo įtvirtinimui. Juk pasaulinės organizacijos vadovas atvyko į Lietuvą pasveikinti savo narių.

Todėl savivaldybės žmonėms, kurie anksčiau ar vėliau balsuos dėl gatvės atkūrimo vardo, noriu pasakyti, kad tai yra ne tik istorinis teisingumas, bet nepaprasta nauda skautų organizacijai ir Lietuvai. Palangoje atkurtas gatvės pavadinimas bus ne tik nacionalinis įvykis, jis svarbus pasaulio skautų organizacijai ir žmonėms, kuriems įdomi istorija.

100 proc. esu įsitikinęs, kad ji bus atkurta. Tik yra toks niuansas. R. Baden-Povellio gatvė okupantų administracijos buvo pervadinta į S. Dariaus ir S. Girėno. Lietuvos didvyrių vardo gatvę. Gatvę juk galima dalyti: atkurti istorinę lordo R. Baden-Povellio dalį, o likusi tegul lieka Dariaus ir Girėno.

Beje, neseniai susitikau su Lietuvos Prezidentu ir mūsų broliu skautu vyčiu Valdu Adamkumi, kalbėjome valandą apie įvairiausius reikalus, Lietuvos istorijos puoselėjimo ir laisvės kovas, skautus partizanus. Ir brolis Valdas patvirtino: „Broli Alkai, einate teisingu žingsniu ir linkėjimai visiems skautams šioje kovoje. Ir tikrai turi būti gatvė atkurta“.

Nomeda. Šią idėją taip pat labai palaiko kunigas Antanas Saulaitis, jo tėvelis dalyvavo atidarant šią gatvę, yra likusių nuotraukų. Kai žiūrėjome savivaldybės komiteto posėdžio įrašą, matyti, kad nariai tikrai labai teigiamai nusiteikę, labai norėčiau pasidžiaugti, kad apsišvietę šiuo klausimu. Vienas komiteto narys minėjo turįs tą tarpukario žemėlapį, kurį šiais laikais buvo gana sudėtinga rasti.

Kitas mūsų žingsnis – išoriniai ženklai, artefaktai, kurie liudija apie R. Baden-Povellio apsilankymą. Naudodamasi proga noriu padėkoti ir bibliotekos darbuotojams, ypač Sigutei Bendikienei, Bronislavai Spevakovienei, direktoriui Kęstučiui Rūdžiui, taip pat Rūsnai Liudvikai Vaineikytei ir Antanui Sabeckui, kurie padėjo surinkti istorinę medžiagą apie išlikusį skautų akmenį, atlaikiusį sovietmetį.

Alkas. Įdomu, papasakok plačiau.

Nomeda. Išlikęs gražus lauko riedulys, ant kurio vizito metu buvo iškalti originalūs Antano Smetonos, R. Baden-Povellio ir jo žmonos Olavės inicialai. Išties kokie buvo išradingi skautai, kad sugalvojo tokį dalyką, kuris sulaukė mūsų laikų.

Alkas. Tas akmuo – tarsi simbolis. Mes žinome, ką okupantai darydavo su jais. Sugriaudavo ir sunaikindavo. Garsiausias pavyzdys yra Trijų kryžių kalnas, kuriame iki šiol yra po sprogdinimo likusios betoninės dalys…

Nomeda. Dar neseniai sužinojome, dėka V. Paluckienės, kad Jungtinės Karalystės skautų paveldo kolekcijoje saugomas gintarinis obeliskas, kurį R. Baden-Povelliui padovanojo burmistras J. Šliūpas. Ten taip pat saugomas R. Baden-Povelliui suteiktas Geležinio Vilko ordinas (pats aukščiausias skautų apdovanojimas) ir valstybinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinas. Manoma (tikiuosi, iki galo išsiaiškinsime), kad tą ordiną Antanas Smetona nuo savo krūtinės persegė R. Baden-Povelliui. Britų skautų prisiminimuose rašoma, kad nuotaika ir priėmimas buvo labai šilti. Per tą kruizą jie aplankė aštuonias Baltijos regiono valstybes. Lietuva jiems paliko didžiausią įspūdį. R. Baden-Povellis buvo pagerbtas iškilmingomis rikiuotėmis, skautai tai mėgsta. Ir tik Lietuvoje prie iškilmingos rikiuotės pasibaigus lietuvių eisenai spontaniškai, neplanuotai prisijungė ir britų skautai. Užsukite, muziejuje pamatysite, su kokia nuotaika jie žygiuoja.

Alkas. Tai, apie ką mes dabar kalbame, verta ne tik apibendrinimų, bet ir dokumentinio filmo. Manau, dar šiemet išvysime dokumentinį filmą ar apybraižą apie mūsų pastangas atgauti gatvės pavadinimą, istorinius vaizdus iš tos stovyklos ir šių metų jubiliejinės. Taigi skautiškas tiltas tarp istorijos, dabarties ir ateities jau nutiestas. Tai mūsų visų istorija, kuria reikia rūpintis ir puoselėti.

Nomeda. Atsisveikinkime su R. Baden-Povellio žodžiais, pasakytais Lietuvos skautams, poilsiautojams ir palangiškiams, linkiu „būti geros valios žmonėmis ir nešti taiką pasaulyje“. To skautai ir siekia.

Alkas. Ir mes pasieksime savo tikslą.

Susiję:

Augustė Labenskytė

4 min

Skautų įkūrėjo diena: kas buvo Robertas Baden-Powellis?

Eglė Katkutė

4 min

Skautų įkūrėjo R. Baden-Powellio 162-asis gimtadienis

Bernardinai.lt

2 min

Lietuvių ir žydų skautai – tiltus tiesia visuomenininkai

Marija Kaškonienė

8 min

Rašytojai skautai ir jiems prijautusieji tarpukariu ir DP stovyklose