4 min
2023-11-10 | 11:00
Vidutinis skaitymo laikas:
4 min.
Ukrainos nacionalinės operos sopranas – apie ryšius su Lietuva, sudegusius vaikystės namus
Apie dainininkę Kseniyą Bakhritdinovą-Kravchuk mūsų publika vis dar žino nedaug, nors Ukrainos nacionalinės operos sopranas jau spėjo savo pasirodymais pradžiuginti klausytojus įvairiose Lietuvos koncertų salėse. „Aidos“ spektakliai taps ilgai lauktu ukrainietės debiutu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro scenoje.
Kartu su K. Bakhritdinova-Kravchuk Aidos partiją pagrindinio šalies teatro premjeroje parengė pasaulio scenose žibanti latvė Kristinė Opolais ir mūsų publikos favoritė Viktorija Miškūnaitė, tad lapkričio 10–18 dienomis LNOBT žiūrovai galės palyginti tris labai skirtingas scenos individualybes.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Mieloji Kseniya, ar tiesa, kad turite giminystės ryšių su Lietuva?
Taip, nors esu gimusi toli nuo Lietuvos – Učkuduko mieste Uzbekistane. Jo pavadinimą prieš keturis dešimtmečius savo daina plačiai išgarsino vokalinis instrumentinis ansamblis „Yalla“. Trys šuliniai dykumoje iki šiol yra Učkuduko simbolis. Ten mano tėvas susipažino su pagal paskyrimą iš Ukrainos atvykusia dirbti mano mama.
Kai sukako ketveri, persikėlėme į mamos gimtinę – Sjevjerodonecko miestą. Dabar jis karo sugriautas. Mačiau nuotrauką namo, kuriame su mama gyvenau iki aštuoniolikos metų: laiptinė išliko, bet mūsų butas sudegė. Neliko ir mokyklos, kurią ten gyvendama lankiau, ir vaikystės draugų namų – apskritai beveik viso mūsų rajono. Džiaugiuosi bent tuo, kad likus metams iki karo mama pardavė butą Sjevjerodonecke ir persikėlė gyventi į Kyjivą.
O lietuviška mano kilmės istorija prasidėjo nuo to, kad senelis uzbekas sovietmečiu atliko karinę tarnybą Lietuvoje ir čia sutiko bei įsimylėjo mano senelę – Dauguose gyvenusią šešiolikmetę totorę. Ją parsivežė savo gimtinėn. Senelė buvo iš gausios dešimties vaikų šeimos, tad Lietuvoje iki šiol turiu nemažai giminių, su kuriais maždaug prieš aštuonerius metus pavyko atnaujinti ryšį. Nors totoriškos kilmės, dabar jie visi kalba lietuviškai.
Ar pas juos ir atvykote į Lietuvą, kai virš Kyjivo pradėjo skraidyti priešo raketos?
Taip, jie mus su mama pakvietė jau pirmąją karo dieną. Bet mes dvi grėsmingų atakų paras slėpėmės namo rūsyje tikėdamosi, kad tas siaubas netrukus baigsis. O vėliau traukiniu išvažiavome į Lvivą. Ten dar dvi savaites laukėme karo veiksmų pabaigos. Kai viltys išblėso, vyras mane su mažu vaiku ir mano mama įsodino į autobusą, vežantį iki Lenkijos pasienio. Aštuonias valandas stovėjome gyvoje eilėje, kirtome sieną, kartu su kitais pabėgėliais pernakvojome mokyklos aktų salėje ir savanorės, neįgalios moters, buvome pavežti iki Varšuvos, ten sėdome į Vilniun vežantį autobusą.
Taip pat skaitykite:
Prezidentas pasveikino dirigentę M. Gražinytę-Tylą jubiliejaus proga
Naujas kultūros sezonas – ką matysime koncertų salėse?
Režisierius Ž. Vingelis apie „Naująjį nuomininką“: „Tai turbūt bus vienas poetiškiausių, teatrališkiausių ir nemadingiausių mūsų spektaklių“
Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 m. sezono naujienas
Eidama 81-uosius metus mirė JAV kantri muzikos legenda Dolly Parton
LIMBO – performatyvus eksperimentas Vilniaus senajame teatre
„Mane domino ne tiek pats smurtas, kiek tuštuma, kurią jis palikdavo.“ Nicko Cave’o kūrybos tamsa ir virsmai
Iš pradžių kelioms savaitėms Vilniuje apsistojome pas dėdę, o vėliau, ieškodama muzikinių kontaktų ir galimybių tęsti vokalinę veiklą, susipažinau su pianiste ir chormeistere Raminta Gocentiene. Jos anksčiau priglausta ukrainiečių šeima tuo metu patraukė tolyn į Norvegiją, tad mums pasiūlė užimti jų vietą. Po vienu stogu gyvendamos, parengėme bendrą koncerto programą ir jau ne kartą pristatėme Lietuvos salėse.
LNOBT man suteikė ne mažiau vertingą pagalbą: pasiūlė dviejų mėnesių trukmės darbo sutartį, tai reiškė taip reikalingas pabėgėliams pajamas, o svarbiausia – galimybę repetuoti su puikia teatro koncertmeistere Olga Eleonora Taškinaite. Tačiau išeiti į teatro sceną neteko – mano debiutas LNOBT įvyks tik dabar. Labai jo laukiu.
Kaip patekote į „Aidos“ atlikėjų komandą?
Pamačiau internete skelbimą apie rengiamą perklausą. Man ir Ukrainos nacionalinėje operoje vis dažniau užsimindavo apie Aidą, bet nesiryždavau, nes labiau patiko lyrinis repertuaras. O pernai vasarą dirbdama Švedijoje sėkmingai padainavau „Kaukių baliuje“ Ameliją, priskiriamą dramatiniam repertuarui, ir tai suteikė drąsos. Dar labiau padrąsino LNOBT koncertmeisterė O. E. Taškinaitė, kai paskambinusi jos pasiteiravau, ar „Aidos“ perklausoje turėčiau galimybių. Man patarė neabejoti ir bandyti.
Į Aidos partiją LNOBT surengtoje perklausoje pretendavo septynios operos solistės. Manęs paprašė padainuoti du skirtingus partijos epizodus, o po kelių dienų paskambino ir pranešė, kad nori pasirašyti sutartį.
Nuo tos dienos operos klavyras visur keliaudavo su manimi. Kelias Aidos arijas šią vasarą jau dainavau Imlingo festivalyje Vokietijoje. Įtraukiau jas ir į koncertinę programą, kurią kartu su R. Gocentiene atlikome Lietuvos miestuose.
Koks buvo jūsų kelias iki Ukrainos nacionalinės operos?
Baigdama studijas Lvivo konservatorijoje, gavau iškart du diplomus – pianistės ir operos dainininkės. Siūliau savo paslaugas visiems keturiems pagrindiniams Ukrainos operos teatrams. Kyjivas ir Lvivas nesusidomėjo, Odesa pasiūlė vietą chore, o štai Charkivas pakvietė ir po perklausos iškart pasiūlė darbą solistų trupėje. Ten praleidau tris intensyvius teatro sezonus, parengiau dešimtį pagrindinių soprano partijų ir tada netikėtai sulaukiau kvietimo į Ukrainos nacionalinę operą.
Tam tarpininkavo garsus bosas, Ukrainos liaudies artistas Tarasas Štonda. Jis buvo pakviestas pasirodyti Charkivo operos ir baleto teatro sezono uždaryme, išgirdo mane repeticijoje ir iškart nusprendė, kad turėčiau dainuoti Ukrainos nacionalinėje operoje. Netrukus buvau ten pakviesta pasirodyti koncerte, o nusileidus uždangai išgirdau, kad esu kviečiama dirbti pagrindiniame Ukrainos operos teatre.
Kyjive susipažinote ir su savo vyru trombonininku.
Mus su vyru supažindino bendras pažįstamas, pavyzdingos šeimos galva. Jis neakivaizdžiai mus supiršo, abiem persiųsdamas fotografijas ir paragindamas bendrauti. Susitikome Kyjive vieną, kitą kartą, ir Dmitrijus man pasipiršo. Jis studijavo toje pačioje Lvivo konservatorijoje, kurią baigiau aš. Sužavėjo jo darbštumas, nagingumas.
Man namuose buvo įdiegta, kad šeimoje svarbiausia abipusė meilė, žalingų įpročių neturėjimas ir gebėjimas užsidirbti pragyvenimui bet kurioje situacijoje. Štai toks patikimas žmogus ir yra mano Dmitrijus. Po vestuvių Sjevjerodonecke mums gimė dukrelė Maria, jai dabar ketveri. Dukrą pavadinau mylimos mokytojos pianistės Marios Krušelnyckos vardu.
Mergaitė jau matė ne vieną operos spektaklį, kartais nusivedu ją į repeticijas. Kai Kyjive rengiausi Aidos partijai, Maria tyliai šokdavo pagal operos muziką koncertmeisterei už nugaros, o ši to net neįtarė.
Pabaigoje klausimas, kurio prasmę supras tik į „Aidos“ premjerą atėję žiūrovai: ar mokate nardyti?
Atsakysiu atvirai: netgi plaukti nemoku, tad teko įveikti baimę. Bet esu artistė ir man patinka ekstremalios situacijos.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugsėjo MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 181.28 Eur (1%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)