Nuo šių dienų iki pirmojo miesto paminėjimo 1323-iaisiais įvairaus spektro vilniečių istorijos atspindi savitą jų ryšį su miestu.
Tos gatvelės, ta erdvė, perspektyvos – LDK sostinės liekanos, būtent šie elementai liudija senąjį LDK laikų Vilnių.
Kas sieja lietuvių ir lenkų dailę – pasakoja menotyrininkė dr. S. Skaisgirė.
Didžiausio J. Hopeno dėmesio ir meilės sulaukė Vilnius, jo barokiniai siluetai, panoramos, bažnyčių interjerai.
Liekna, išdidi, kosmopolitiška „Pirmųjų kregždžių“ moteris – modernios, pasiryžusios kilti į kosmosą pokario Lietuvos alegorija.
Vieno žymiausių XIX a. Vilniaus fotografų palikimas – per 200 fotografijų su Vilniaus gatvių, aikščių, bažnyčių, apylinkių vaizdais.
Kodėl praėjusiame amžiuje buvo imtasi radikalaus Senamiesčio erdvių valymo? Kaip su juo susijusios alternatyvių miesto centrų idėjos?
Nusidriekusi piligrimystės jungtis nuo Aušros vartų iki Vilniaus Kalvarijų per meno kūrinius seka stulbinamą savo šimtmečių pasakojimą.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!