Sutemų šviesa pagal Vitolį Trušį

Sausio 24 d. (penktadienį) 17 val. galerija „Kunstkamera“ kviečia į Vitolio Trušio tapybos parodą „Sutemų šviesa“atidarymą.

Vitolis Trušys savo kūrybinį kelią pradėjo tuo pat metu, kaip ir visa vadinamoji „tyliųjų modernistų“ karta (V. Antanavičius, V.Kisarauskas, V. Šerys, K. Zimbytė, Š. Šimulynas, L. Katinas ir kt.). Dar iki 1970-ųjų jis sukuria savo pirmuosius modernistinius abstrakčius ar pusiau abstrakčius darbus, taip pat koliažus. Savo drąsa ir novatoriškumu ankstyvieji Trušio darbai nenusileidžia „tyliųjų modernistų“ kūrybai, o dažnai yra jų įkvėpimo šaltinis.

Maždaug nuo 1980-ųjų Vitolio Trušio stilistika radikaliai pasikeičia. Jis pereina prie hiperrealizmo, turinčio metafizinės tapybos aidą. Hiperrealizmas niekuomet nebuvo populiari Lietuvos dailės srovė, ji turėjo mažai adeptų, iš kurių bene ryškiausias – Algimantas Švėgžda. Trušio hiperrealizmas yra savitas; skirtingai nei Švėgždos, jo pamėgti motyvai yra ne objektai (natiurmortai), bet peizažai.

Vitolio Trušio kūryba drauge yra ir lietuviška vieno žymiausių JAV dailininkų Andrew Wyeth (1917–2009) paralelė. Menotyrininkai, kalbėdami apie Wyeth, pabrėžia, kad jam įtaką padarė rašytojo Henry David Thoreau kūryba (“Voldenas, arba gyvenimas miške” – išverstas ir į lietuvių kalbą), kurioje kalbama apie paprastą, asketišką gyvenimą gamtoje ir su gamta, tenkinant pagrindinius žmogaus poreikius ir atsisakant bet ko, kas yra perteklinio. Vitolio Trušio peizažuose vieninteliu atspirties tašku tampa horizonto linija ar ariamų dirvonų vertikalės, tokiu būdu formuojama labai asketiška, minimalistinė kompozicija, kuri derinama su, galima sakyti, skurdžia spalvine 2-3 tonų gama. Jokio išsišokimo, jokio efektų ieškojimo – tik pažliugusių dirvonų kvapas ir atsiskyrėliška kelionė per juos. Viena iš aplinkybių, kuri paaiškina Vitolio Trušio meistrišką žemės stichijos perteikimą galbūt yra ta, kad jis yra dailininkas – monumentalistas, daugelio mozaikų (tame tarpe – pagoniškų Lietuvos dievų panteono prie Klasikinių kalbų katedros Vilniaus Universitete, 1974–1978) autorius.

Taigi, Vitolio Trušio molbertinė kūryba sukuria savotišką idiosinkratinį pasaulį, su savu reljefu, koloritu, apšvietimu ir atmosfera. Pasaulį, kuris mūsų protėviams galbūt primintų vaizdą pro nedidelį trobos langą, tačiau XXI a. žmonėms jis veikiau primena… post-apokaliptinį kompiuterinį žaidimą. Čia ir slypi tokio meno žavesys bei aktualumas.

Paroda veiks galerijoje Kunstkamera (Ligoninės g. 4, Vilnius) iki kovo 1 d. (darbo laikas: II-V: 10-18 val., VI: 10-16 val.). Parodos atidarymas – sausio 24 d. 17 val.