Zigmas Kalesinskas. Salvadoro Dali ilgakojai drambliai – Raudondvario pilyje

Nuotrauka iš www.vikipedia.org

Iki XX a. pradžios Raudondvario dvaro rūmų Rojaus sodo baseinėlyje plaukiojo maži aligatoriai, klykavo margaspalvės papūgos, o pavasariais aikštėje priešais rūmus kvepėjo žydintys mandarinai, citrinos ir apelsinai… Iki mūsų dienų čia neliko tokių egzotiškų reginių – juos pasiglemžė XX amžius, tačiau dabar, XXI šimtmetyje, čia koją įkėlė ne mažiau kerintys didžiųjų siurrealistų ispano Salvadoro Dali ilgakojai drambliai ir belgo Rene Magritte’o moteris žuvies galva.

Spalio 1 d. į Raudondvario dvaro rūmuose įsikūrusio Kauno rajono muziejaus parodų sales iš privačios SARL Amiencom kolekcijos atkeliavo 164 S. Dali ir 43 R. Magritte’o taikomojo meno kūriniai. Tai iki šiol didžiausia siurrealistų darbų paroda Baltijos šalyse. Dabar nebereikia ieškoti progos papusryčiauti su žymiausiu ispanų siurrealistu ir suvartoti atitinkamą kiekį absento, kad išvystumėte jo pamėgtus simbolius: degančias žirafas, ilgakojus dramblius, tirpstančius laikrodžius – kai kuriuos jų galima pamatyti Raudondvaryje.

Salvadoras Dali: „Siurrealizmas – tai aš“

S. Dali (1904-1989) pasaulyje laikomas siurrea­lizmo pagrindėju ir veidrodžiu. Patogiai ir tvirtai jausdamasis šioje meno srovėje, drastiškais poelgiais ir pasisakymais pagarsėjęs menininkas yra pareiškęs: „Siurrealizmas – tai aš.“ Būdamas labai ryžtingas ir kupinas energijos, savo išradinga kūryba su fanatišku įniršiu ardė įprastus žmonių ir daiktų santykius su pasauliu, darė tai, ko nedarė kiti – keitė medžiagų struktūrą. Sunkūs daiktai jo darbuose kilo į orą, minkšti – stingo, o tiršti – išsiliejo. Ekscentriškas ispanas sujungė tai, ko įprastai neįmanoma sujungti. Menininkas ištobulino daugiasluoksnio tapymo, dvigubo vaizdavimo technikas. Tuo metu jis gyveno, kaip jam atrodė reikalinga ar būtina savo kūrybinėms mintims ir sumanymams išreikšti.

S. Dali tapė tiktai iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos (maždaug iki 1948 m.). Atitrūkti nuo siurrea­lizmo menininką paskatino jo viešnagė JAV. Pirmą kartą S. Dali ten nuvyko 1934 m., pasiskolinęs pinigų iš Pablo Picasso. Būdamas JAV, didysis siurrealistas suprato rinkodaros ypatumus, visgi vingrybes ir tikrąją naudos esmę įžvelgė jo didžioji meilė, mūza, sumanioji vadybininkė ir žmona – Gala. Ji tuomet jau tvirtai užėmė S. Dali vadybininkės, kūrinių pardavėjos ir iždininkės pareigas. Buvusi prancūzų poeto Paulo Éluard’o žmona, puikaus išsilavinimo Maskvos valdininko dukra Jelena Dmitrijevna Djakonova pakeitė tikrąją savo tapatybę. Gala – jos pačios prasimanymas, nes jaunai damai norėjosi iš visų išsiskirti. Ir jai tai puikiai sekėsi.

S. Dali posūkis į taikomąją dailę

Taip pat skaitykite:

MO Jaunos kritikos stipendijos laureatė A. Jasiukaitytė: „Man svarbu, kad pats tekstas irgi būtų meno kūrinys, o ne tiesiog dokumentas“

G. Lukaitė apie savo autorinės technikos atradimą: pamačiau, kad išeina maži stebuklai

Caravaggio „Šv. Marijos Magdalietės ekstazės“ interpretacijos: „Jos transformacija įvyko viduje“

Antropologė A. Teleišė: „Šiandien miestai ieško naujų būdų pasakoti apie save“

Atnaujinta Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia švyti nauju stogu ir mūru

„Vizionierė, įtvirtinusi savitą pasaulį“: Kolumbijoje kūrusios menininkės N. Šivickas darbų panorama pasiekė Lietuvą

Sakralizuoti „sekretai“ ne po stiklo šuke, o dvaro rūsyje

Tam tikromis aplinkybėmis daiktai gali tapti meno kūriniais: Nacionalinėje dailės galerijoje – A. Maknytės kūrybos retrospektyva

Kuriant Amerikoje pradėjo keistis S. Dali kūrinių tematika. Jis ėmė labiau pataikauti publikai, kurti simbolių perkrautus, bet centrinės idėjos stokojančius darbus. Tai tolino S. Dali nuo siurrea­listų judėjimo. Be to, siurrealistai buvo iš esmės kairiųjų pažiūrų ir norėjo būti politiškai aktyvūs. S. Dali savo ruožtu teigė, kad šis judėjimas gali būti apolitiškas. Galiausiai jis buvo pašalintas iš siurrealistų draugijos. Net ir nepriklausant šiai bendrijai, ekscentriškojo menininko kūryba tapo viena ryškiausių.

Simboliai, anksčiau naudoti tapyboje, kaip ir jo gyvenimo moteris, skleidėsi vis kitais pavidalais skirtingose vaizduojamojo ir taikomojo meno srityse: skulptūroje, mažojoje plastikoje, litografijoje, keramikoje, sienos kilimuose… galiausiai kosmetikos prekių dizaine, prabangioje bižuterijoje ir parfumerijoje. S. Dali dabar galima rasti visame pasaulyje pačiomis netikėčiausiomis taikomojo meno formomis. Arogantiškasis dailininkas yra pareiškęs: „Mano ūsai tikrai nepritrauks nuobodulio, nekels niūrių minčių apie pasaulinio masto katastrofas, neprimins tiršto rūko ir Wagnerio muzikos. Ne, niekuomet! Mano ūsai bus imperialistiniai superracionalūs ūsai, nukreipti į dangų, tarsi vertikalusis misticizmas, tarsi vertikalūs ispaniškieji sindikatai. Pasaulis žavėsis manimi. Turbūt aš būsiu paniekintas ir nesuprastas, bet aš būsiu didis genijus. Aš įsitikinęs tuo.“

Gobelene apnuoginta figūra virsta prezidento portretu

Parodoje Kauno rajono muziejuje eksponuojama 164 unikalūs S. Dali darbai, atskleidžiantys dailininko siurrealistines idėjas. Išskirtinio dėmesio verti keturi gobelenai, dar niekada nerodyti Lietuvoje. Tai įspūdingi sienos kilimai, sukurti naudojant įvairias tekstilės technikas, tradicines ir modernias. Sienos kilimą „Linkolnas“ ekspozicijoje papildo speciali lupa su originalia didžiojo siurrealisto jai sukurta rankenėle. Per šį didinamąjį stiklą vietoj apnuogintos Galos figūros, pavaizduotos gobelene, galima pamatyti optiškai pakeistą vaizdą – JAV prezidento Abrahamo Lincolno portretą.

Ne mažesnį įspūdį palieka klasikine (gobeleno) audimo technika išaustas sienos kilimas „Bakcho vežimas“. Šiame kūrinyje iš tikrųjų išvysite žydrus ilgakojus dramblius, amžiams tapusius S. Dali prekiniu ženklu.

Nė viena dama neliks abejinga tokioms pagundoms ir grožybėms, kaip moteriška rankinė „Skiparelli“ su 24 karatų paauksuotomis detalėmis, slaptomis lentynėlėmis ir… uždarius rankinę, iš baterijos tarsi didelis perlas pro Coco Chanel buteliuko formos stiklo langelį šviečiančia lempele. Yra nuomonių, kad S. Dali prekiniam ženklui šią prašmatnią raudonos odos rankinę sukūrė tokia pati drąsi ir provokatyvi asmenybė – C. Chanel, kartais dar vadinama pižone su žirklėmis.

Įvairių taikomojo meno kūrinių gausi ekspozicija Raudondvario dvaro rūmuose atskleidžia didžiojo ispanų siurrealisto kūrybą ir nepalieka abejingų S. Dali ir Galos talentams.

Mąstymo provokatorius R. Magritte’as

Iš šokiruojančiais gyvenimo faktais ir įvykiais pripildytos kūrybinės erdvės žengiame į kito, Lietuvoje dar niekada nerodyto siurrealisto R. Magritte’o (1898-1967) darbų erdvę. Juodi atlasiniai katiliukai, kabantys ore, perskiria parodų salę ir panardina į dailininko simbolių pasaulį. Šioje ekspozicijoje panyrame į kamerinę aplinką, užpildytą tik R. Magritte’ui būdingais simboliais.

R. Magritte’as – garsiausias XX a. belgų ir vienas žymiausių siurrealizmo judėjimo bei Europos moderniųjų menininkų. Vertinamas už neįprastą kalbos analizę ir vaizdo konceptualizaciją. R. Magritte’as vadinamas žmogumi, poetinius įvaizdžius transformavusiu į plastines poemas. Jį domino tikrovės ir fantazijos santykis. Pats kūrėjas savo paveikslus aiškino kaip „matomus vaizdus, kurie savyje nieko neslepia – jie sukelia paslaptį… paslaptis ir yra paslaptis, ji nepažini.“

Šis belgas išgarsėjo nuotaikingais ir mąstymą provokuojančiais kūriniais. Svarbiausias jo tikslas buvo sukurti iššūkį žiūrovo išankstiniam realybės suvokimui ir paskatinti jautriau žvelgti į aplinką.

R. Magritte’as niekada nepateisina mūsų lūkesčių ir poreikių. Vietoj to jis siūlo įsiklausyti. Šią mintį 1944 m. patvirtino dailininko bičiulis, poetas siurrealistas Paulas Nouge’as: „Mes klausinėjame paveikslų. Vietoj to, kad jų klausytumėmės, mes jų klausinėjame. Ir būname labai nustebinti, kai negauname tokio atsakymo, kokio tikėjomės.“

Svarbiausia – matyti

R. Magritte’as, priešingai nei jo amžininkas S. Dali, ėjęs per ir virš visų, įvertinimo sulaukė beveik po ketvirčio amžiaus. Dailininkui buvo skaudu, jog, išskyrus kelias artimas sielas, pasauliui reikėjo tiek daug laiko, kad jo kūriniuose atrastų filosofinį ir poetinį turinį bei priimtų jį kaip didį menininką. Dabar pasaulio dailės kontekste šis modernistas jau nesileidžia pastumiamas į šalį. Nors R. Magritte’o darbai vaizduoja gyvenimo iliuziškumą, dailininko paveikslai Raudondvaryje – ne iliuzija, o tikrovė.

Žodiniais paveikslais R. Magritte’as padėjo pagrindus naujam objekto statusui atsirasti. Belgo kūryba stipriai veikė tokias šiuolaikinio meno kryptis kaip populiarusis ar konceptualusis menas.

Mūsų muziejai neturi nė vieno šio dailininko kūrinio, jo darbai Lietuvoje dar nerodyti. Raudondvaryje galima pamatyti R. Magritte’o litografijas kaip pirmąsias menininko kūrybos kregždes mūsų šalyje. Žinoma, pažintis su kūrėju būtų nuodugnesnė, jeigu būtų rodomi tokie darbai kaip „Vaizdų klasta“, „Tai ne pypkė“, „Žmogus su katiliuku“, „Žmogaus sūnus“ ar kiti. Vis dėlto pirmą kartą pristatoma dailininko kūrinių paroda kviečia atsisakyti įprastų reikalavimų menui ir paklusti paties R. Magritte’o raginimui: „Matymas yra svarbiausia. Matymo visiškai pakanka.“

R. Magritte’o iliustracijos Comte’o de Lautreamont’o kūriniui „Maldororo giesmės“

Knyga „Maldororo giesmės“, kurią parašė grafas C. de Lautreamont’as, tiražuota 4100 egz. tiražu ir išdalyta taip: 72 egzemplioriai sunumeruoti nuo 1 iki 72, įskaitant vieną originalų piešinį ir originalias litografijas, 4028 – sunumeruoti nuo 72 iki 4100, įskaitant originalias litografijas, be to, buvo tiražuoti dar keli egzemplioriai nekomerciniais tikslais, skirti bendradarbiams. Leidykla ,,La Boetie“, esanti Briuselyje le Seriur gatvėje Nr. 28., tiražavimą baigė 1948 m. sausio mėnesį.

1523 tiražo egzemplioriuje, eksponuojamame Kauno rajono muziejuje, panaudotos 77 R. Magritte’o iliustracijos. Kaip teigia šio dailininko kūrybos tyrinėtojai, „Maldororo giesmėse“ jau matomi pirmapradžiai didžiojo siurrealisto simboliai – pypkė, obuolys su kauke, moteris žuvies galva ir kiti, kurie vėliau tapo jo darbų ir kūrybos atpažinimo ženklais. Nespalvotos litografijos – tarsi siūlo galas, vedantis į tolesnę, brandesnę R. Magritte’o kūrybą.

Kauno rajono muziejaus Raudondvaryje parodoje „Daiktiškieji siurrealizmo atspindžiai“ – tai intriga, paslaptis ir išskirtinė galimybė atrasti šį tą nematyta svetur ir Lietuvoje. Paroda veiks iki lapkričio 30 d.