2020 02 18

Gabrielius E. Klimenka, OPs

Mysterium Tremendum

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Įdomios detalės apie krikščionybę: kodėl asilas dengtas rūbais?

Giotto. Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, XIV a.

Wikipedia.org nuotrauka

Turbūt visi žinote evangelinį pasakojimą apie Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Gal net derėtų sakyti – įjojimą, nes į šį miestą Jis pateko sėdėdamas asilui ant nugaros. Šiame pasakojime yra detalė, į kurią mažai kas atkreipia dėmesį. O jei atkreipia – nežino, kaip ją suprasti ir (tuo labiau) kuo ji tekste svarbi.  

Jei pamenate, prieš Jėzui užsėdant ant asilo, mokiniai apdengia gyvūno nugarą savo apsiaustais. Matas ir Morkus mini, kad tada Jėzus užsėdo ant viršaus, o Lukas rašo, kad Jėzus buvo užsodintas. Kas čia per keistas dalykas? Gal asilas buvo purvinas, ir apaštalai nenorėjo, kad Mokytojas išsiteptų? Anaiptol.

Čia susivokti padės 1 Kar 1, 32–33. Ten pasakojama apie tai, kaip Dovydas nurodė kunigui Zadokui ir pranašams Natanui bei Benajai užsodinti Saliamoną ant mulo:

„Jiems atėjus karaliaus akivaizdon, karalius tarė: Paimkite su savimi savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir nuveskite jį prie Gihono.

Tai nuoroda į Senojo Testamento laikų karaliaus atpažinimo tradiciją. Na, o kuo čia dėti apsiaustai? Jų klojimas yra sena Izraelio karalystės tradicija:

„Visi paskubomis nusiėmė skraistes, suklojo jam po kojų ant plikų laiptų, pūtė ragą ir paskelbė: ‚Jehu’as yra karalius!‘“ (2 Kar 9, 13)

Taigi čia aptinkame du simbolius, kuriais mokiniai išpažįsta, kad Jėzus yra karalius.

Du nedideli, bet reikšmingi simboliai.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.