2020 05 14

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

„Klausk „Bernardinų“: ar įmanoma skirtingų religijų malda tam pačiam Dievui?

Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV Vatikane susitinka su popiežiumi šv. Jonu Pauliumi II, 1982 m. EPA nuotrauka

Šiandien, gegužės 14 d., visų religijų išpažinėjai kviečia skirti laiko maldai už visą žmoniją, palydint maldą pasninku ir gerais darbais.

Kaip rašoma Lietuvos vyskupų pranešime, Vyriausiasis komitetas žmogiškajai brolybei įgyvendinti (kurį sudaro įvairių religijų ir religinių institucijų atsakingieji) prašo kreiptis į Dievą „vienu balsu“, „pagal savąją religiją, tikėjimą ir doktriną, kad Dievas panaikintų [Covid-19] epidemiją, išgelbėtų iš šios nelaimės, padėtų mokslininkams atrasti vaistą, kuris ją įveiktų, išlaisvintų pasaulį nuo sunkaus užkrato padarinių sveikatai, ekonomikai, humanitarinei situacijai.“

„Bernardinai.lt“ skaitytojas Julius Liobikas apie tai ir uždavė klausimą mūsų redakcijai: „Kaip galima kreiptis į Dievą vienu balsu, jei mano kaimyno „dievas“ (Buda ar koks kitas „nušvitęs“ žmogus, energija, tuštuma ar tiesiog susigalvotas stabukas) man yra tuščia vieta? Ar šiuo kvietimu nėra delikačiai pasakoma, jog „visi keliai, vedantys į Dievą, kad ir kokiu vardu jį vadintume“, yra geri, net lygiaverčiai? O jei jie lygiaverčiai, tai kas mane galėtų sulaikyti nuo sinkretizmo ar „religinio turizmo“, pvz., praeitą sekmadienį meldžiausi katalikų bažnyčioje, ateinantį penktadienį nueisiu į mečetę, šeštadienį – į sinagogą, o kurią kitą dieną pabūsiu animistu ar bahajistu?

Ar ne kaip priekaištas dalyvausiantiems tokioje maldos akcijoje turėtų skambėti pranašo Jonos istorija (Jon 1, 4–6, 14–16): užklupus audrai jūreiviai meldėsi savo dievams iki tol, kol Jona nepasakė, kas yra jo Dievas – Viešpats, dangaus Dievas, kuris padarė jūrą ir sausumą?

Be to, jei krikščionys žino Jėzaus pažadą (Jn 16, 23–24) , tai kokia prasmė apsimesti, kad nekrikščionių maldos bus išklausytos?

Na, aš to tikrai nesuprantu.“

Kun. Arūnas Peškaitis OFM. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Į klausimą atsako Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos vikaras kun. Arūnas Peškaitis, OFM

„Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad visa kalbà apie tarpreliginį dialogą yra biblinė. Tai nėra pavienės eilutės, galiu paminėti keletą pagrindinių ištraukų.

Laiške romiečiams Paulius kalba apie savo laikmečio žmones, pagonis romėnus ir graikus, kurie, anot apaštalo, turėjo galimybę savo protu pažinti Dievą iš kūrinių – ir Jį pažino, bet negarbino, pasirinko stabus (plg. Rom 1, 19-23). Svarbu akcentuoti, kad pagonys protu galėjo suvokti, kad toks Dievas yra.

Labai svarbų akcentą randame Apaštalų darbuose. Graikų Areopage Paulius kalba apie Atėnuose pamatytą ypatingą aukurą su užrašu „nežinomam Dievui“ (Apd 17, 23). Apaštalas sako: apie šitą Dievą ir kalbu. Taip pat jis pabrėžia, jog kiekvienai tautai, kultūrai ir asmeniui duotas savas laikas, „kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apd 17, 27).

Taip, Paulius skelbia, jog vienintelis ir galutinis Dievo pažinimas įvyksta per Jėzų Kristų – Dievą, kuris tapo žmogumi, kad pasidalytų su mumis viskuo, taip pat ir mirtimi – ir mus atpirktų. Bet, dar kartą sakau: Paulius nenubraukia akcento, kad visiems duota kažkiek pažinti Dievą, tarsi „apgraibomis“.

Skaitytojas paminėjo pranašo Jonos istoriją. Būtent ji yra vienas stipriausių Biblijos pasakojimų, kuriuo galėtų remtis tarpreliginis dialogas. Kas įvyko po to, kai tą laivą užklupo audra? Jona buvo išmestas į krantą ten, kur turėjo vykdyti savo misiją – nepavyko nuo jos pabėgti… Dievas izraelitui Jonai nurodė keliauti į kažkokį nežinomą Ninevės kraštą – nieko bendra su Judėja neturintį. Jona tiems žmonėms kalbėjo apie juos ištiksiančią Dievo bausmę. Pažiūrėkim, ką į tai atsako nineviečiai – jie atgailauja! Nepažindami jokio Įstatymo, neturėdami jokios Sandoros… Ir Dievas jiems palankus. Jis pasigaili to didžiojo miesto.

Ką mes galime iš šio pasakojimo suprasti? Ogi tai, kad Dievas niekada neapsiriboja vienu „teisingu“ tikėjimu – Jis žiūri į kiekvieną žmogų, Jam rūpi kiekvienas žmogus, tauta. Ir Biblijoje šis pasakojimas yra ne veltui – jis kalba apie begalinį Dievo gailestingumą, kurį patyrė Ninevės gyventojai, net ir nebuvę Senosios Sandoros dalininkais.  

Pranašas Jona ir jį prarijusi žuvis. Nežinomas mongolų autorius, apie 1400 m. Wikipedia.org nuotrauka

Jau vien šio pasakojimo užtektų, kad suprastume, jog į Dievą gali kreiptis kiekvienos religijos žmogus, ir tai nėra joks sinkretizmas – nes tas kreipimasis kiekvienam savitas. Kiekvienas žmogus šiek tiek pažįsta Dievą pagal savo širdies atvirumą. Ir čia nėra jokio suvienodinimo tarp krikščionybės ir kitų religijų.

Krikščionybė, kaip galutinis Apreiškimas, turbūt yra tas tikėjimas, kuris „pašauktas“ liudyti Dievo tarnystę žmonėms. Šiuo atveju vyskupų kreipimesi galiu įžvelgti tos tarnystės tąsą – tai yra kvietimas visiems į maldą, o ne kažkokį religijų susimaišymą.

Ir kelios mintys dėl minėto Jėzaus pažado: „Ko tik prašysite Tėvą, duos tai jums dėl manęs [mano vardu]“ (Jn 16, 23–24). Vėlgi prisiminkim apaštalą Paulių, kuris sako, kad pagonys, nepažįstantys Įstatymo, bus teisiami pagal savo sąžinę (plg. Rom 2, 14–15).

Kažkodėl tą Jėzaus pažadą esame linkę priimti kaip kažkokią suteiktą galią. Charizminiame krikščionių judėjime netgi yra paplitusi vadinamoji klestėjimo (angl. „prosperity“) teologija, kurios esmė – jeigu tiki Kristumi, tai būtinai visada gausi, ko Jo prašai. Tarsi Kristus būtų tavo tarnas… Tai yra erezija.

Tad kviečiu neignoruoti kitų žmonių, sakant: jeigu mano maldos bus išklausytos, tai ko čia dar meldžiasi kiti? Bet juk žmonės meldžiasi, kaip moka ir gali, kaip suformuota jų kultūroje – jie meldžiasi ir tam „nežinomam Dievui“. Jeigu žmogus atvira širdimi ieško vienintelio Dievo, tai kaipgi galime ignoruoti tą maldą? Negi ji tikrai mažiau vertinga negu krikščionio malda?

Krikščioniui, kuris mano, kad tik jį Dievas išklauso, kyla pavojus atsidurti fariziejaus vietoje, kuris meldėsi šalia muitininko. O juk puikiai žinome, kad Dievas tada išklausė muitininką, ar ne?“

Turite klausimų apie religiją, kultūrą, visuomenę, mūsų redakciją ar kitas temas, kuriomis domimės? Rašykite adresu [email protected]!