Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Įdomios detalės apie krikščionybę: mesijas vardu Barabas

„Paleisk mums Barabą!“ Iliustracija iš „The Bible and its Story Taught by One Thousand Picture Lessons. Vol. 9“, sud. Charles F. Horne ir Julius A. Bewer, 1910.

Wikipedia.org nuotrauka

Visose keturiose evangelijose, Kristaus kančios pasakojime, aptinkame asmenį, vadinamą Barabu (žr. Mt 27,15–23; Mk 15,7–13; Lk 23,13–25; Jn 18,39–40).

Kas jis ir kokią teologinę žinutę mums perduoda evangelistai? Įdomių dalykų pastebėjo Josephas Ratzingeris – jų santraukėlę dabar ir pateiksiu. Plačiau apie tai skaitykite knygoje „Jėzus iš Nazareto“.

Primenu, kad pačiame pasakojime Poncijus Pilotas miniai leidžia pasirinkti, kurį nusikaltėlį paleisti – Jėzų ar Barabą. Paprastai, pagal Jono evangelijos ištarą, Barabas pristatomas kaip plėšikas. Čia svarbu suvokti, kad to metų graikų kalboje žodis, nusakantis plėšiką, turėjo ypatingą reikšmę, labiau suvokiamą kaip pasipriešinimo kovotojas. Anot Evangelijos pagal Matą, Barabas dalyvavo kažkokiame sukilime, o Lukas papildo, jog dar kažką buvo nužudęs. Matas gi mini, kad jis buvo garsus kalinys. Taigi manoma, jog Barabas galėjo būti iškilus pasipriešinimo kovų dalyvis, o gal net vienas iš vadų.

Taigi, to meto kontekste, Barabas yra pati tikriausia mesianistinė asmenybė. Panašu, kad pasirinkimas tarp Jėzaus ir Barabo miniai skambėjo maždaug taip: „Kurį mesiją renkatės?“ Tokia sąsaja atsiranda atkreipus dėmesį į Barabo vardo reikšmę, kuri lietuviškai skambėtų kaip Tėvo sūnus. Tokia formuluotė būdinga mesianistinei kalbėsenai. Įdomu tai, kad kai kuriuose senuose evangelijų rankraščiuose Barabas vadinamas Jėzumi Barabu, t. y. Jėzumi Tėvo Sūnumi.

Taigi išties minia turėjo rinktis tarp mesijo, žadančio laisvę bei savo karalystę, ir tarp Mesijo, skelbiančio, kad kelias į gyvenimą yra savęs praradimas.