2020 05 11

Rosita Garškaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Išleista nauja popiežiaus emerito Benedikto XVI biografija

EPA nuotrauka

„Tradicionalistas popiežius emeritas Benediktas XVI pirmadienį Vokietijoje pasirodžiusioje biografijoje kaltina oponentus siekiu jį „nutildyti“ ir griežtai smerkia homoseksualių asmenų santuokas“, – šitaip žinutė apie naujausią Josepho Ratzingerio, neseniai atšventusio 93-iąjį gimtadienį, biografiją nuskambėjo lietuviškoje žiniasklaidoje. Užsienio spaudos antraštėse taip pat mirgėjo LGBT teisės, abortai. Viena vertus, galima sakyti, kad nieko nuostabaus, kas gi dar gali rūpėti pasaulietinei žiniasklaidai?

Ir vis dėlto būtų įdomu sužinoti, kas ir kodėl priskiria Benediktą XVI prie „tradicionalistų“, suprask, besipriešinančių Bažnyčios reformoms. Paviršutiniškas ir netikslus apibūdinimas, mano galva, kylantis iš įsivaizdavimo, kad katalikai apskritai ir popiežiai konkrečiai lengvai padalijami į dvi stovyklas: progresyvūs/liberalai vs. tradicionalistai. Primena populiarų „Netflix“ filmą „Du popiežiai“, kuriame Pranciškus vaizduojamas kaip įvairiapusė, charizmatiška asmenybė, o Benediktas XVI suprimityvinamas iki konservatyvaus senioko.

Kita vertus, galima sakyti, kad, dėmesio centran iškeldama mėginimus nutildyti dėl pažiūrų, homoseksualių asmenų santuokų ir abortų kritiką, žiniasklaida iliustruoja tai, apie ką popiežius emeritas dėsto gegužės 4 d. Vokietijoje išleistoje biografijoje „Benediktas XVI: Gyvenimas“ (aut. Peteris Seewaldas). Anot J. Ratzingerio, moderni visuomenė formuluoja antikrikščionišką credo ir baudžia jam besipriešinančius „socialine ekskomunika“.

Knygos „Benediktas XVI: Gyvenimas“ vokiečių kalba viršelis.

Iš tiesų kol kas nereikėtų nieko sakyti išvis, nes biografijos apimtis – daugiau nei tūkstantis puslapių, 74 skyriai, ir abejotina, kad daug kas spėjo ją vokiškai perskaityti. Be to, interviu su popiežiumi, kurį cituoja žiniasklaida, yra tik viena nedidelė knygos dalis. Vokietijos žiniasklaida paskelbė tik kelias jos ištraukas. Kaip pažymi „America Magazine“ korespondentas Vatikane Gerardas O‘Connellas, pristatyti šią knygą kaip popiežiaus emerito išpuolį prieš homoseksualų santuokas ar abortus yra neteisinga vien jau dėl paprasto jos apimties fakto. Bet kadangi kalbėti apie biografiją viešumoje jau pradėta, pažiūrėkime, kokios dar knygos temos anonsuojamos žiniasklaidoje.

Kaip rašo „Catholic News Agency“, P. Seewaldo paklaustas, ką turėjo omenyje 2005 m. per inauguracijos šv. Mišias prašydamas katalikų melstis, kad „iš baimės nebėgčiau nuo vilkų“, popiežius emeritas atsakė kalbėjęs ne apie vidinius Bažnyčios reikalus, tokius kaip „Vatileaks“ skandalą, kai jo kamerdineris nutekino slaptą informaciją. Tokie dalykai piktina ir kelia nerimą, tačiau tikrąją grėsmę Bažnyčiai ir popiežiui kelia „pasaulinė tariamai humanistinių ideologijų diktatūra“. Šie žodžiai nestebina, užtenka prisiminti Benedikto XVI išpopuliarintą „reliatyvizmo diktatūros“ terminą.

Benedikto XVI teigimu, prieš šimtą metų homoseksualių asmenų santuoka visiems būtų atrodžiusi absurdiška, tačiau šiandien tam oponuojantieji yra visuomenės ekskomunikuojami. Tas pat galioja ir kalbant apie abortus ar dirbtinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (in vitro). „Dėl to dvasinės Antikristo jėgos baimė yra daugiau nei normali, jai atsispirti iš tiesų reikia visos visuotinės Bažnyčios maldų.“

Užsienio žiniasklaidoje taip pat cituojami popiežiaus emerito žodžiai apie „piktybinį tikrovės iškraipymą“, teigiant, kad jis po atsistatydinimo nuolat kišasi į viešas diskusijas. Minėtas „nutildymas“ minimas vokiečių teologų, kurie interpretuoja jo žodžius taip, kad Benediktas XVI net nenorintis apie tai kalbėti, kontekste: „Nenorėčiau analizuoti tikrųjų priežasčių, dėl kurių norima nutildyti mano balsą.“

Dar žiniasklaidoje anonsuojama, kad popiežius emeritas patikina, jog jo atsistatydinimas 2013 m. neturėjo „visiškai nieko bendra“ su „Vatileaks“, o pirmojo atsistatydinusio popiežiaus Celestino V kapo aplankymas 2013 m. buvo „gana atsitiktinis“.

EPA nuotrauka

Benediktas XVI taip pat gynė kai kurių Bažnyčios istorikų kritikuojamą „popiežiaus emerito“ titulą. Pasak jo, tai nereiškia, kad veikia du popiežiai: Bažnyčiai vadovauja tik vienas, o atsistatydinusysis išlaiko dvasinį ryšį su Petro tarnyste, tarnauja savo buvusiai vyskupijai malda. Biografijoje publikuotame interviu J. Ratzingeris palygina savo situaciją su seno Bavarijos ūkininko, perdavusio visas valdymo teises sūnui, gyvenančio mažame namelyje netoliese. 

Įdomu tai, kad po aštuonerių metų popiežystės atsistatydinęs Benediktas XVI žadėjo „pasislėpti nuo pasaulio“, tačiau kai kurie jo tekstai buvo kritikuojami dėl įtakos darymo Pranciškaus pontifikato metu, pavyzdžiui, praėjusiais metais paskelbta apybraiža „Bažnyčia ir seksualinio išnaudojimo skandalas“ ar visai neseniai leistas publikuoti tekstas „Katalikų kunigystė“ kard. Roberto Sarah‘os knygoje, dėl kurios buvo kilęs tikras skandalas.

P. Seewaldas paklausė popiežiaus emerito ir apie keturių kardinolų „Dubia“ popiežiui Pranciškui 2016 m. dėl posinodinio apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“. Benediktas XVI atsisakė komentuoti, teigdamas, kad tai būtų dvasinės emerito veiklos dimensijos peržengimas, nes šis klausimas yra susijęs su tiesioginiu Bažnyčios valdymu.

Naujausioje biografijoje popiežius emeritas pasakoja, kad jam brangus pirmojo susitikimo su naujai išrinktu popiežiumi Pranciškumi Kastelgandolfe atsiminimas ir kad jų bičiulystė nuo to laiko tik augo. Anot „America Magazine“ korespondento Vatikane G. O‘Connello, publikuotos biografijos ištraukos atskleidžia, kaip Benediktas XVI vertina Pranciškų, o vis pasikartojantys tam tikrų grupių bandymai panaudoti pirmojo pasisakymus prieš pastarąjį yra žalingi visai Bažnyčiai.

Užsienio žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujoje knygoje Benediktas XVI užsimena parašęs dvasinį testamentą, kuris bus viešinamas po jo mirties. Tokį buvo palikęs ir šv. popiežius Jonas Paulius II.

Taip pat biografijoje nagrinėjamas klausimas, kokią įtaką J. Ratzingerio pasaulėvokai padarė 1968-ųjų studentų maištai, kurie dažnai apibūdinami kaip trauminė jo gyvenimo patirtis. Ją popiežius emeritas vadina revoliucija ir mini tekste apie seksualinį išnaudojimą Bažnyčioje

Peteris Seewaldas 2016 m., knygos „Paskutiniai pokalbiai“ pristatyme. EPA nuotrauka

Daugiau nei tūkstančio puslapių Josepho Ratzingerio biografiją parašęs autorius P. Seewaldas – gerai žinomas vokiečių žurnalistas, rašytojas, išleidęs ne vieną pokalbių su juo knygą. Lietuviškai galima skaityti „Žemės druska: krikščionybė ir katalikų Bažnyčia XXI amžiuje“ (Alma littera, 2007), „Benediktas XVI. Portretas iš arti“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2009), „Dievas ir pasaulis: krikščionių tikėjimo paslaptys“ (Alma littera, 2010), „Pasaulio šviesa. Popiežius, Bažnyčia ir laiko ženklai“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2011), „Paskutiniai pokalbiai su Peteriu Seewaldu“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2017).

Pasak P. Seewaldo, davusio interviu katalikiškam vokiečių savaitraščiui „Die Tagespost“, tai knyga ne tik apie praeitį, bet ir apie vienos didžiausių figūrų Katalikų Bažnyčioje palikimą, kuris gali būti kelrodis ateičiai. Autorius sakė išsiuntęs kelis biografijos skyrius Benediktui XVI dar prieš išleidimą ir sulaukęs laiško, kad jam ypač patiko skyrius apie Pijaus XI 1937 m. encikliką „Mit brennender Sorge“, nukreiptą prieš nacionalsocializmą. Popiežiaus emerito nuomone, tai pavyzdinis skyrius dėl istorinės situacijos tikslumo ir reikšmės jo paties gyvenime.

Rašydamas biografiją P. Seewaldas daug kartų ėmė interviu iš popiežiaus emerito 2018 m. rudenį, taip pat kalbino jo asmeninį sekretorių arkivyskupą Georgą Gänsweiną bei vyresnį brolį kun. Georgą Ratzingerį.

Nekantrauju skaityti Benedikto XVI biografiją, kurią penkerius metus rašė jį gerai pažįstantis ir meistriškai plunksną valdantis žurnalistas. Ankstesnės P. Seewaldo knygos man buvo labai svarbios (čia galite skaityti „Paskutinių pokalbių“ apžvalgą). Neabejoju, kad ir naujos biografijos skaitymas padės geriau pažinti Josephą Ratzingerį, katalikų tikėjimą, Bažnyčios istoriją. Belieka turėti kantrybės iki knygos pasirodymo kuria nors iš suprantamų užsienio kalbų ar lietuviškai. Anglišką vertimą numatyta išleisti lapkritį.