Birutė Grašytė

Apie tris Vilniaus ežerus…

Gražu, kai vakarop palšas dangus stoja virš balžio ežero. Glotniu jo paviršiumi tyliai nežinia kur pračiuožia vandens čiuožikas, karkteli melduose pasislėpęs nepažįstamas paukštis, kaži kokią žuvį suradęs ar netyčia per giliai į vandenį įmerkęs koją.

Raudonas dviratis

Naktimis dviratis stovėdavo vienu šonu atremtas į tuščio jau nebenaudojamo garažo duris. Nesunkiai galima buvo įsivaizduoti jį ten cypiant kaip ištikimą šunį, kuris visą gyvenimą lakstęs palaidas, vieną vakarą šeimininko pririštas pasilieka saugoti kiemo.

Miške politikas, ko grybauja, nežino

Grybautojams pasiklydus, režisierius Toomas Hussar jiems kuria itin sudėtingas situacijas, kuriose žmogui sudėtinga išlikti žmogumi. Ir kas absurdiškiausia, miške baisu visai ne meškų ar gyvačių – miške baisu žmonių, prarandančių žmogiškumą.