2021 09 26

Aušra Čebatoriūtė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Jeigu visi girdintieji mokėtų lietuvių gestų kalbą – kurtumo negalia išnyktų

Inga Liobikienė, Kęstutis Vaišnora ir Nora Pileičikienė. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotrauka

Rugsėjį klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė mini dvi šventes. Šio mėnesio 23-iąją buvo minima Tarptautinė gestų kalbų diena, o paskutinį rugsėjo sekmadienį – Pasaulinė kurčiųjų diena.

Lietuvoje gyvena per 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų ar kitų klausos sutrikimų turinčių asmenų. Su kokiomis problemomis jie susiduria? Kokie pokyčiai yra reikalingi, kad minėtos visuomenės grupės nariai galėtų gyventi kuo visavertiškesnį gyvenimą? Galiausiai, ar esame pajėgūs juos įgyvendinti?

Apie tai kalbinau Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentą Kęstutį Vaišnorą, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro atstoves – direktorę dr. Norą Pileičikienę ir profesijos mokytoją Ingą Liobikienę.

Pokyčiai tebėra reikalingi

Kurčiųjų draugija Lietuvoje veikia jau daugiau kaip 80 metų. Savo veiklą pradėjusi 1938 m. kovo 24 d., savo tikslus ir veiklos kryptis ji keitė atsižvelgdama į situaciją ir bendruomenės poreikius. Šiandien, pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento K. Vaišnoros, pagrindiniai siektini tikslai – kurčiųjų ir klausos sutrikimų turinčiųjų teisių gynimas, atstovavimas politiniu lygmeniu, informacinės aplinkos bei paslaugų prieinamumas. Taip pat socialinio dalyvavimo visuomenėje užtikrinimas, bendruomenės ir visuomenės švietimas.

Paklaustas, su kokiais iššūkiais susiduria kurtieji ir klausos sutrikimų turintieji, K. Vaišnora teigė, kad jų spektras – platus. Dėl turimos negalios kyla problemų mokantis ir ieškant darbo. Be to, kurtiesiems ir neprigirdintiesiems sudėtinga sekti naujienas bei kitą aktualią informaciją. „Komercinės televizijos vis dar nepritaikytos – nėra subtitravimo (arba jis – labai minimalus), nėra vertimo į lietuvių gestų kalbą.

Iššūkių tikrai nemažai, tačiau reikia paminėti, kad jau esame pasiekę nemažai pokyčių. Pavyzdžiui, LRT Panoramoje jau yra parinkti tinkami lietuvių gestų kalbos vertėjai, lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos prieinamos visomis savaitės dienomis ir valandomis. Taip pat buvo parengta ir Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 mobilioji programėlė, kuria galima išsikviesti pagalbą tiek lietuvių gestų kalba, tiek tekstu bei piešinėliais. Šiais metais nemažai dirbame siekdami vyresnio amžiaus asmenims pritaikytų paslaugų slaugos / globos namuose, smurto prieš moteris prevencijoje ir kitose srityse“, – teigė K. Vaišnora.

Pašnekovas svarstė, kad jeigu visi girdintieji mokėtų lietuvių gestų kalbą – kurtumo negalia išnyktų. Anot jo, „šis pokytis, nors ir sunkiai įmanomas, tačiau tai būtų daugiausia, ką galima padaryti, kad mūsų bendruomenės nariai galėtų gyventi nejausdami diskriminacijos dėl savo negalios. Kol tai nepasiekiama, reikalinga užtikrinta informacinė aplinka, lietuvių gestų kalba visose gyvenimo srityse teikiant lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas ar kitas priemones“.

Kęstutis Vaišnora ir Nora Pileičikienė. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotrauka

Švietimas prieinamas ne visiems?

2024-aisiais bus pradėtas įgyvendinti įtraukusis ugdymas bendrojo lavinimo įstaigose. Tai reiškia, kad bus skiriamas personalizuotas dėmesys ugdant mokinius, stengiantis atsižvelgti į kiekvieno galimybes bei poreikius. Tokiu būdu bus užtikrinamos lygios galimybės ir ugdymosi prieinamumas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje rengiami planai, veiksmai, planuojamos lėšos, tačiau kelia nerimą, ar tikrai realybėje pavyks užtikrinti kurčio vaiko teises į lietuvių gestų kalbą. Aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai susiduria su sunkumais gauti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas. Šių paslaugų poreikis smarkiai padidėjo, todėl šiuo metu nėra galimybių rasti lietuvių gestų kalbos vertėjų studentams visose paskaitose“, – įžvalgomis dalinosi K. Vaišnora.

Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje yra vos viena ugdymo įstaiga, kurioje kurtieji gali įgyti vidurinį išsilavinimą, baigti 12 klasių. Ji yra įsikūrusi Vilniuje, todėl ne visos kituose miestuose gyvenančios šeimos turi galimybę išleisti joje mokytis nepilnamečius vaikus.

Galimybė mokytis profesinio mokymo centre

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovybė, matydama problemas, su kuriomis susiduria kurtieji ir klausos sutrikimų (bei kitų negalių) turintieji, siekia užtikrinti ugdymo prieinamumą ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų integraciją. Čia gali profesijos mokytis 10 klasių išsilavinimą įgiję moksleiviai, taip pat ir tie, kurie nori persikvalifikuoti ar įgyti papildomą specialybę.

Tiesa, kurčiųjų ir klausos sutrikimų turinčiųjų integracija profesinio ugdymo centre nėra naujovė. Visgi anuomet nebuvo skiriama daug dėmesio stengiantis palaikyti draugišką santykį, gerą mokinių emocinę būseną, visavertiškai atliepti jų poreikius. Šiandien šią situaciją stengiamasi keisti. Siekiama, kad specialiųjų poreikių turintys asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus ir išsilavinimo, turėtų galimybę įgyti pasirinktą sveikatos, grožio ar verslumo srities specialybę, vėliau ją pritaikyti praktiškai.

Šiuo metu Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, naudodamiesi valstybės kompensuojama vertimo į gestų kalbą paslauga, mokosi keturi kurtieji. Tai reiškia, kad vertėjas atvyksta į pamoką ir sinchroniškai verčia pamokoje dėstomą medžiagą. Visgi ne visuomet yra galimybė pasikviesti į pamoką vertėją – jų per mažai, kad galėtų atliepti vyraujantį poreikį. Tokiu atveju mokytojas turi suprantamai pateikti medžiagą specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.

„Bendradarbiaujame ir konsultuojamės su tėvais, švietimo pagalbos įstaigomis, planuojame kreiptis į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas lavinti šiuos moksleivius, tačiau kyla nemažai iššūkių. Suprantame, kad norint dirbti su šia mokinių grupe reikia papildomo pasirengimo ir tik mokydamiesi bei keisdamiesi patys galime gerinti įtrauktį ugdymo įstaigoje“, – teigė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.

Pasak jos, pedagogas gali tinkamai ugdyti kurčiuosius mokinius tik turėdamas specialų pasirengimą – svarbu žinoti jų specialiuosius poreikius, įsigilinti į kurčiųjų kultūrą ir psichologiją, bent minimaliai mokėti gestų kalbą. „Džiugu, kad turime profesijos mokytojų, kurie, matydami kurčiųjų mokymo problematiką, patys imasi iniciatyvos mokytis gestų kalbos. Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų skyriuje dirbanti profesijos mokytoja Inga Liobikienė sako, kad gebėjimas komunikuoti gestų kalba labai praverčia bendraujant su kurčiaisiais ir padeda jiems adaptuotis ugdymo procese. Bendravimas gestų kalba jiems reikalingas kaip oras. Prabilus jų kalba atsiranda šypsena, tampama jų draugu“, – sakė pašnekovė.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokinė Laura ir profesijos mokytoja Inga Liobikienė. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotrauka

Poreikį padėjo atpažinti klausos negalią turinti mokinė

Profesijos mokytoja I. Liobikienė pasakojo, kad poreikis pažinti kurčiųjų kultūrą atsirado tuomet, kai į vieną iš mokymo programų įstojo klausos negalią turinti mokinė Gabija: „Prisipažinsiu, pradžioje išsigandau. Tai buvo mano pirmas tiesioginis susidūrimas su kurčiu žmogumi, ji buvo mano mokinė. Turėjau su ja bendrauti, pritaikyti užduotis, mokymosi medžiagą – kaip tai padaryti? Šiandien jai esu labai dėkinga, nes susipažinus su kurčiųjų kultūra – man tarsi atsivėrė akys.“

Pasak pašnekovės, mokinė profesinio mokymo centre surengė kurčiųjų kultūros pristatymą. Ji su gestų kalbos vertėjo pagalba pasakojo, kaip bendrauti su klausos negalią turinčiaisiais. „Ji tarsi praskleidė šydą, ir po pristatymo mes pradėjome bendrauti kitaip. Jau mokėjome gestu su ja pasisveikinti, galėjome pirštų abėcėlės dėka pasakyti savo vardą, atsirado progų ir pajuokauti. Tada pamaniau, kad iš jų pusės žingsnis jau yra žengtas, dabar – mūsų eilė“, – sakė I. Liobikienė.

Kaip jau buvo minėta teksto pradžioje, Lietuvoje yra per 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. klausos sutrikimų turinčių asmenų. Pasak N. Pileičikienės, jie turi teisę rinktis mokytis ten, kur nori, ir ugdymo įstaigos turi būti pasirengusios juos priimti: „Akivaizdu, kad savo kokybe kurčiųjų ugdymas dar neprilygsta girdinčiųjų ugdymui dėl dvikalbio švietimo įdiegimo trūkumo ir sukurtų pritaikytų mokymo priemonių. Sėkmingos integracijos procesui reikalingas išankstinis bendruomenės paruošimas juos šviečiant apie kurčiųjų kultūrą ir tinkamą požiūrį bei elgesį bendraujant su tokiais žmonėmis“.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien