Jn 10, 1–10: „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas“

Anuo metu Jėzus kalbėjo:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso.“

Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. O Jėzus kalbėjo toliau:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys. Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras. Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“

Velykų IV sekmadienio Dievo žodis.

Evangeliją komentuoja kunigas Algirdas Toliatas

Šiandien švenčiame Gerojo Ganytojo sekmadienį ir meldžiamės už pašaukimus, kad Dievas papildytų ganytojų gretas.

Taip pat skaitykite:

Lk 4, 16–30: „Viešpaties dvasia su manim, nes jis patepė mane“

Mt 16, 21–27: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs“

Mk 6, 17–29: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“

Mt 25, 1–13: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“

Mt 24, 42–51: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“

Mt 23, 27–32: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“

Mt 23, 23–26: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“

Jn 1, 45–51: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“

Kaip sako Šventasis Raštas, pjūtis didžiulė, bet darbininkų maža. Pjūtis visuomet bus didžiulė, nepriklausomai nuo darbininkų skaičiaus. Kuo daugiau darbininkų, tuo labiau plečiasi ir pjūtis, nes Dievo pjūtis yra begalinė – ji išsiplečia arba susitraukia priklausomai nuo mūsų širdies platumo. Darbininkai, kviečiami į pjūtį, yra ne vien kunigai, vyskupai, ganytojai, tai kiekvienas krikščionis, nes Krikštu kiekvienas esame kunigas, pranašas ir karalius.

Esame pakviesti duoti Kristų pasauliui, o kad galėtume Jį duoti – reikia Jį turėti, Juo gyventi. Šiandienos Dievo žodis sako, jog turime tapti vienos minties ir vienos širdies su Kristumi, kad galėtume sekti paskui Jį, kurio net kančia nesustabdė, nepalaužė Jo gerumo, dosnumo ir ištikimybės. Štai kokį pavyzdį duoda Kristus, kad taptume stiprūs savo tikėjimu.

Avys yra labai baugščios, bet jos turi vieną ypatingą bruožą – jos labai paklusnios ir seka paskui savo ganytoją, klauso jo balso. Tai nėra naivumas ar kvailumas, tai yra tai, ką Evangelija akcentuoja, – tikėjimas ir pasitikėjimas. Kad nueitume toliau, negu gali nuvesti mūsų protas, turime pasitikėti tuo, kas yra už mus didesnis. Sekti iš paskos reikia ne aklai, bet apmąstant tai, kas vyksta, ir kaskart vis tampant nuovokesniam.

Kristus taip pat yra Dievo Avinėlis, kuris įvykdė Tėvo valią iki galo – pasitikėjo ir atidavė savo širdį į Dievo rankas. Bet kartu Jis yra ir Gerasis Ganytojas – tas, kuris imasi iniciatyvos, yra atsakingas už savo avis – bendruomenę, šeimą, kiekvieną situaciją mūsų gyvenime.

Mes visi esame ganytojai – kiekvienas savo srityje, nepriklausomai nuo to, ar ji didelė, ar maža. Prisiminkime evangelinį pamokymą apie talentus, kuriuos reikia padauginti. Jeigu būsime ištikimi mažuose dalykuose, būsime ištikimi ir dideliuose (nesvarbu, ar tas dalykas mūsų ar kitų akyse atrodo didelis, ar mažas), tai perkeis mūsų širdis ir vis labiau sutapatins su Kristumi, kuris yra Avinėlis ir Ganytojas.

Kad galėtume būti gerieji ganytojai, turime išlaikyti gyvenimo discipliną – padaryti tai, kas mums priklauso. Geras ganytojas nesustoja ir kasdien nueina atitinkamą kelią, priima iššūkius. Jeigu taip darysime, tapsime stipriais ganytojais. Kelias, kaip sako šventasis Kryžiaus Jonas, kuriasi keliaujant. Turime kurti kelią savo gyvenime – darbais ir malda, kad neliktume vien tik tomis avimis, kurios laukia komandų.

Mes pašaukti būti ir avimis, ir ganytojais. Ganytojais, kurie patys eina ir kitus veda, bet ir avelėmis, kurios nuolankiai pasitiki, kad gyvenimas, nepriklausomai nuo disciplinos ir visų padarytų darbų, nebus toks, kokio tikiesi, kad ne viskas nuo tavęs priklauso, kurios nebijo savo gyvenimo trapumo. Geroji avelė priima gyvenimo iššūkius, neužsidaro savyje ir nepasilieka liūdesyje, pasitiki Dievu.

Štai kas yra Kristus, kuris sujungia avelę – Dievo Avinėlį – ir Ganytoją, kuris nuolat žengia į priekį su meile ir pasitikėjimu iki kryžiaus. Kristus atėjo į žemę, kad mus apvienytų. Pirmiausia mes patys turime atrasti vienybę savo viduje, kad galėtume Kristuje vienytis su kitais.

Tad prašykime šiandien Gerojo Ganytojo, kad mokytų mus būti ryžtingus ir nuolankius. Amen.