Krizinio nėštumo centro vadovė: abortas dažnai nutraukia meilės ryšį tarp žmonių

Visuomet buvau už gyvybės išsaugojimą, tačiau pati susidūrusi su tokia situacija sudvejojau ir kartu išsigandau… Krizinio nėštumo centre jau po pirmojo pokalbio pajutau palengvėjimą. Susidūriau su žmonėmis, kurie labai jautriai mane išklausė, parėmė, padėjo, suprato ir paliko sprendimo laisvę.

Rugsėjo mėnesį gimė mano dukrelė. Kelias nueitas iki šios akimirkos nebuvo lengvas, bet nebuvo ir labai sunkus. Jaučiu, kad likau ištikima sau, savo vertybėms ir labai noriu pasidžiaugti, jog mes, moterys, turim tą vidinę stiprybę, kurios dėka galime kurti stebuklus.“

Tokį laišką Krizinio nėštumo centrui parašiusi moteris, pasivadinusi Salomėjos vardu, yra viena iš daugelio, gavusių palaikymą ir paramą sunkiausiu gyvenimo momentu, kai tereikia nedidelio postūmio apsispręsti į vieną ar į kitą pusę. 2013 m. penkių moterų įsteigta nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija „Krizinio nėštumo centras“ kol kas yra vienintelė organizacija Lietuvoje, teikianti kompleksinę pagalbą į sunkią situaciją patekusioms besilaukiančioms moterims, taip pat kenčiančioms po nėštumo nutraukimo, persileidimo, kūdikio netekimo ar išgyvenančioms pogimdyminę depresiją. Ši pagalba yra psichologinė, socialinė, materiali, teikiama šeimai net iki dvejų metų po gimdymo.

ZITA TOMILINIENĖ, Krizinio nėštumo centro vadovė, paklausta, kokiam skaičiui vaikučių jos vadovaujama organizacija padėjo ateiti į pasaulį, skaičiuoja jau arti 400. „Mes džiaugiamės, kad kasmet gimsta vis daugiau vaikų. Pavyzdžiui, pernai gimė 73 vaikučiai, šiemet jau 80“, – šypsosi pašnekovė, su kuria kalbamės apie šio centro teikiamą pagalbą moterims, taip pat ir apie valstybės bei visuomenės paramą centro projektams, be kurios tokia pagalba nebūtų įmanoma.

Kiek gyvybių jau yra išgelbėta jūsų organizacijos, įkurtos prieš 7 metus, veiklos dėka?

Žinome, kad tikrai yra 360 gimusių vaikų, bet, aišku, jų gali būti ir daugiau. Mes ne visada sužinome, ar pas mus ieškojusi pagalbos moteris pagimdė, ar ne. Aišku, darbuotojai domisi, pasiteirauja, kaip jai sekėsi, ir dažnai išgirsta atsakymą, kad gimė kūdikis, kuriuo ji be galo džiaugiasi, ir dabar jau nebegali net įsivaizduoti, kaip ji kažkada dvejojo, ar jį gimdyti. Kartais moterys bando pamiršti tą sunkųjį laiką… Glausdamos naujagimį prie širdies, jos net pagalvoti negali, kad jo galėtų ir nebūti, jaučiasi kaltos, jog kažkada kažkam skambino, svarstė, ką daryti. Tačiau dabar jos nori žiūrėti tik į šviesiąją gyvenimo pusę. Ne visos praneša, kaip joms sekėsi, bet pasitaiko tokių, kurios atsiliepia po kokių poros metų.

Prisimenu istoriją apie moterį, kartu su vyru auginusią tris vaikus. Sužinojusi, kad laukiasi ketvirtojo, ji suabejojo, ar jo norėtų, nes jautėsi labai pavargusi augindama savo mažuosius, norėjo grįžti į darbą. Ji kreipėsi į mūsų centrą, o mes pakvietėme ją atvykti kartu su vyru, nes negalima moteriai vienai palikti atsakomybę priimti sprendimą – tokio sprendimo pasekmes pajus visa šeima. Kai jie atvyko, pasikalbėjome, kokios pagalbos ji norėtų iš vyro, kad atrastų jėgų gimdyti ir auginti dar vieną vaikelį. Po pokalbio su mūsų centro darbuotojais ji nusprendė gimdyti. Dabar jos dukrelei jau treji metukai, o šeima džiaugiasi ir dėkoja. Išaugtinius drabužėlius jie atiduoda mūsų centrui, nes tuomet, kai kreipėsi į mus pagalbos, jie patys stokojo būtinų dalykų, o dabar, atsistoję ant kojų, gali padėti ir kitiems.

Covid-19 pandemijos metu padaugėjo paliktų prie „gyvybės langelio“ kūdikių. Ar tai susiję su besilaukiančių moterų pablogėjusia padėtimi?

Pandemijos metu atsiranda dar daugiau baimės dėl ateities, dėl darbo netekimo – tiek jos, tiek būsimojo vaiko tėvo, taip pat ir dėl saugumo, atsiranda baimė susirgti, baisu ir dėl būsimojo vaikelio sveikatos. Bet pastebėjome, kad sumažėjo vaikų, paliekamų nesaugiose vietose. Tie „gyvybės langeliai“ yra galimybė vaikelį palikti saugiai, ne prie konteinerio, kaip kartais nutinka. Vaikelis turės mylinčią šeimą, o Lietuvoje yra daug šeimų, negalinčių susilaukti vaikų. Paliktas prie „gyvybės langelio“ naujagimis joms yra geriausia žinia.

Kai kurios moterys, palikusios kūdikius, vėliau apsigalvoja, nes tik praradusios jos suvokia, ko neteko. Būtent po vaiko praradimo moteris supranta, kad jaučiasi visai ne taip, kaip įsivaizdavo, ir viską atiduotų, kad galėtų laiką atsukti atgal. Ir ji turi tą galimybę per ateinančius tris mėnesius susigrąžinti savo kūdikį. O po aborto telieka susitaikyti su netektimi.

Kaip jaučiasi moterys po aborto?

Į mūsų centrą kreipiasi nemažai moterų po aborto, kurios labai išgyvena, negali sau atleisti. Padedama ilgalaikės terapijos, ji gali susitaikyti su praradimu. Negaliu sakyti, kad visos moterys kenčia vienodai, kiekvienos reakcija yra skirtinga, bet tai palieka pėdsakų moters gyvenime, taip pat santykiuose su vyru – ypač, jei vyras nenorėjo vaiko. Santykiai išyra, abortas dažnai nutraukia meilės ryšį tarp žmonių. Vaikas atsiranda iš meilės ryšio, kuris staiga nutraukiamas. Moteriai išgirsti iš vyro: „Aš nenoriu šito vaiko… tik ne dabar“ reiškia tą patį, kaip išgirsti: „Aš nenoriu tavęs…“, nes vaikas yra jos įsčiose, jis yra moters kūne.

Nėštumas yra labai jautrus laikotarpis moteriai, nes net ir tos šeimos, kurios laukia ir nori vaikelio, vis tiek sutrinka, jaudinasi, sužinojusios, kad nėštumo testas teigiamas: „Kaip čia bus, gyvenimas keisis…“ Nesulaukusioms iš partnerio teigiamos reakcijos daug sunkiau išlikti stiprioms ir išsaugoti kūdikį, nes natūraliai kiekviena moteris tikisi iš savo būsimojo vaiko tėvo palaikymo, meilės, globos. Moterys, ateinančios į mūsų centrą po abortų, jaučia depresiją, savigraužą, išgyvena, kad neužteko stiprybės, joms kyla daug klausimų: kodėl? Kyla daug pykčio ir ant artimųjų, ir ant savęs. Sunku matyti, kaip moteris kankinasi, kaip sunku jai atgauti buvusį pasitikėjimą savimi ir ramybę, toliau gyventi ir auginti vaikus, kuriuos jau turi ar susilaukti kitų vaikų. Mes joms siūlome psichologines konsultacijas ir grupinę terapiją.

Šiuo metu vyksta jūsų centro kvietimas prisidėti prie gerumą remiančio projekto, siekiant padėti moterims, svarstančioms apie abortą, taip pat ir toms, kurios patyrė persileidimą ar kenčia nuo pogimdyminės depresijos. Ar daug žmonių atsiliepia į šį kvietimą?

Kadangi mūsų organizacija yra nevyriausybinė, neturinti pastovaus valstybės finansavimo, tai nuolatos ieškome įvairių finansavimo šaltinių. Rašome projektus įvairiems fondams, ministerijoms, naudojamės aukų rinkimo portalais, tokiais kaip aukok.lt ar tarptautiniu portalu globalgiving.net, kuriam parašėme projektą, norėdami turėti galimybę tą paramą gauti iš viso pasaulio žmonių. Bet tam mes turime surinkti 5000 dolerių. Kadangi nuo pat pradžių aktyviai reklamuojame savo iniciatyvą, galime pasidžiaugti, kad jau artėjame prie 5000 dolerių ribos ir galėsime projekte dalyvauti toliau.

Ši tarptautinė platforma užtikrina saugumą aukotojams, kad pinigai bus panaudoti pagal paskirtį. Nors dalyvaujame ir lietuviškoje platformoje aukok.lt, tačiau per globalgiving.net planuojame kreiptis ir į rėmėjus pasaulio mastu, tikėdamiesi, kad būtent šiuo laikotarpiu žmonės norės padaryti gerą darbą, apribodami savo malonumus, galbūt atsisakydami kad ir papildomo kavos puodelio dėl kūdikio poreikių: maistelio, sauskelnių ar maisto maitinančiai mamai, stokojančiai pinigų.

Šiais metais projektus, kuriuos teikėme Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, laimėjome ir džiaugiamės, kad ir valstybė įtraukia tokią veiklą kaip mūsų į savo prioritetus. Tai nebuvo lengvas kelias, bet po truputį šie ledai pralaužiami. Kasmet prieš Kalėdas mus paremia ir stebuklingai dosnūs verslininkai.

Savo internetinėje svetainėje www.neplanuotasnestumas.lt nuolat publikuojame istorijas, kurias mums atsiunčia moterys, dėkodamos už gautą pagalbą. Tos istorijos mūsų darbuotojus labai įkvepia padėti ir stengtis. Kviečiame ir jus prisidėti prie mūsų veiklos tęstinumo, paremiant projektą per aukok.lt portalą.

https://www.aukok.lt/projektai/Isgelbek-naujo-zmogaus-gyvybe-padedamas-nesciajai