Leonas XIV Vėlinių vidudienį: šiandien minime visų mūsų ateitį

Popiežius priminė šios dienos Evangelijoje skambantį Jėzaus užtikrinimą: „To, kuris mane siuntė, valia – kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną“ (plg. Jn 6, 39). Šį slėpinį šventėme šeštadienį, minėdami Visų Šventųjų iškilmę. Tai skirtumų bendrystė, kuri įtraukia į Dievo gyvenimą visus, kurie savo širdyse nešiojasi laimės ir džiaugsmo troškimą.

Popiežius Leonas XIV priminė, kad, pasak popiežiaus Benedikto XVI, šis troškimas iš tiesų ir yra amžinasis gyvenimas, kuris nėra nesibaigianti trukmė, tai pasinėrimas į begalinės meilės vandenyną, kuriame nėra laiko – nėra nei „prieš“, nei „po“.

Mirusiųjų minėjimas priartina mus prie šio slėpinio. Dievui rūpi, kad nė vienas nepražūtų. Gyvojoje Jėzaus atmintyje net ir tie, kurių niekas neprisimena, net tie, kurie buvo ištrinti iš istorijos, yra atsimenami su visu orumu.

Mirusiųjų minėjimas per Eucharistiją ir kapinių lankymas, kur tyla pertraukia kasdienės veiklos šurmulį, tebūna mums visiems kvietimas prisiminti ir laukti. „Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimojo amžinojo gyvenimo“, – sakome išpažindami tikėjimą.

„Taigi, minėkime ateitį, – sakė popiežius. – Nebūkime užsidarę praeityje, nostalgijos ašarose. Nebūkime užsidarę ir dabartyje tarsi kape. Tegu mus visus pasiekia Jėzaus balsas, skambantis iš ateities. Jis vadina mus vardais, rengia mums vietą, išlaisvina mus iš bejėgiškumo, dėl kurio rizikuojame atsisakyti gyvenimo. Mergelė Marija – Didžiojo Šeštadienio moteris – ir toliau temoko mus vilties.“