Mt 1, 1–16. 18–23 „Jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“

Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.

Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faresas ir Zara iš Tamaros, Faresui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.

Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.

Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis, Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.

Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.

Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai reiškia: „Dievas su mumis“.

Taip pat skaitykite:

Mt 23, 27–32: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“

Mt 23, 23–26: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“

Jn 1, 45–51: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“

Mt 16, 13–20: „Tu esi Petras, tau duosiu Dangaus Karalystės raktus“

Mt 23, 1–12: „Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas“

Mt 22, 34–40: „Koks įsakymas yra didžiausias?“

Mt 22, 1–14: „Daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų“

Mt 20, 1–16: „Paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt.

Komentaro autorius – Aurimas Marijus Juozaitis

Šiandien švęsdami Šilinę, Švč. Mergelės Marijos gimtadienį, skaitome apaštalo Mato evangelijos pradžią. Joje pasakojama Jėzaus genealogija. Taip, kiekvienas gimimas parodo, kad mes „esame saitas, jungiantis žmones“ (šv. Jonas Niumanas, 1801–1890). Todėl ir gimtadienis yra padėkos diena visiems, kurių dėka esame čia, todėl ir privalu juos švęsti. Turime dėkoti tiems, kurių dėka atėjome, dėkoti už tuos, su kuriais esame, o labiausiai dėkoti Viešpačiui, kad Jis viskam davė pradžią įvykti. 

Žmogaus gimtadienis yra asmens didysis sprogimas amžinybėje. Kartą atėję, mes jau niekada nepasibaigsime, nes siela yra nemirtinga, ir kvėpavimas, kuriuo gyvi esame čia, vieną dieną bus atiduotas Viešpačiui. Jis iš meilės mums nukreips jį amžinajam alsavimui pagal mūsų apsisprendimą – būti su Juo ar be Jo. Todėl gimimas liudija ir Dievo visagalybę, t. y. sukurti tai, ko nebuvo, ir Jo meilę mums, juk dovanojo gyvybės džiaugsmą kiekvienam (-ai) būti čia ir begalinę laisvę kiekvienam (-ai) rinktis, nes turime Jo įdiegtą mumyse laisvą valią. 

Kaip gimė ir augo Joakimo ir Onos dukra Marija, evangelijos mums nieko nesako, nors apie jos vaikystę ir jaunystę galime skaityti apokrifinėje Jokūbo evangelijoje, kuri buvo labai populiari tarp ankstyvųjų krikščionių, ir iš įdomių mistikės Onos Kotrynos Emerich (1774–1824) regėjimų, tačiau šiandien nieko daugiau nenoriu samprotauti apie Švč. Mergelės Marijos gimimą, noriu tik Viešpačiui dėkoti ir šlovinti Jį už tai, kad Jis mums dovanojo savo Motiną!

Mano siela šlovina Tave, Viešpatie, mano dvasia džiaugiasi Tavimi, Dieve, mūsų Gelbėtojau, 

nes Tu pažvelgei į nuolankiuosius Joachimą ir Oną bei dovanojai mums per juos Mariją, kurią, po jos „Taip!“ Tau, Viešpatie, dabar palaiminta vadina visos kartos, 

nes didžių dalykų darai Tu, Viešpatie, mums per jos užtarimą ir šventas yra Tavo vardas!

Tu maloningai iš kartos į kartą mokai mus klausytis kaip Marija. 

Tu nepaliauji mums rodyti, kokia galinga yra Marijos širdies malda, kuri į ją priima visus nuolankiuosius ir kviečia grįžti į ją visus paklydusius, kad Tu visus apdovanotum apsčiomis gėrybėmis Danguje ir mes neliktume tuščiomis jo prieangyje! 

Ji užtaria mus prieš Tave, kad Tu trauktum mus į savo gailestingumą ir mes visada būtume su Tavimi, kaip Tu buvai žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius! 

Dėkoju Tau, Viešpatie! Garbė ir šlovė Tau, Viešpatie, per amžius! Amen.