Psichologė apie pasiruošimą naujiems mokslo metams: vaikai perima tėvų emocijas

Kaip tėvai galėtų padėti vaikams pasiruošti naujiems mokslo metams? Kaip suaugusiesiems suvaldyti savo pačių nerimą ir neperduoti jo vaikams? Naudingais patarimais dalijasi psichologė SILVESTRA MARKUCKIENĖ.

Kaip išvengti nereikalingo streso ir sklandžiai pasiruošti naujiems mokslo metams?

Su kiekvienu rugsėju šeimoms su vaikais ateina pokyčiai. Kiekvienas pokytis reikalauja prisitaikymo. Tam būtina papildomai įdėti energijos ir pastangų, o tai yra stresas. Pats savaime stresas nėra nei gerai, nei blogai, tai adaptavimosi reakcijos. Kaip stipriai fiziškai ir emociškai jis mus paveiks, priklauso nuo nervų sistemos ypatumų, nuo mūsų suvokimo ir pasiruošimo prisiderinti prie neišvengiamų pokyčių.

Iš esmės mūsų tikslas nėra streso ir su tuo susijusių emocijų vengimas. Tai tiesiog neįmanoma. Mūsų tikslas yra per pasirengimą, per iššūkių įveikimą išmokti naviguoti pokyčių situacijose taip, kad stiprintume savo atsparumą, emocinės savireguliacijos ir savivokos gebėjimus. Tokių svarbių gebėjimų ir patirčių suvokimo palaipsniui turime mokyti ir vaikus.

Kaip išsiugdyti psichologinį atsparumą ir kaip to išmokyti vaikus?

Suaugusiesiems svarbu prisiminti, kad tokie kompleksiniai gebėjimai formuojasi palaipsniui, su kiekviena, kad ir nedidele, patirtimi, tad vertėtų išsikelti adekvačius lūkesčius vaiko raidai – tam, kad santykiai šeimoje išliktų šilti ir pagarbūs, nenusiviltume dėl pernelyg aukštų ar per žemų savo pačių susikurtų lūkesčių vaikui.

Taip pat skaitykite:

Vaikų kišenpinigiams – nuo 16 iki 100 eurų per mėnesį. Kokia jų tikroji paskirtis?

Kai vaikas nevalgo: kada tai tik įprastas etapas, o kada – signalas kreiptis į gydytoją?

Kada verta pradėti ruoštis mokyklai ir kaip pirkinius planuoti iš anksto?

Kuo pasižymi Alfa karta?

Šeimų universitetui – 15 metų: daugiau nei 3000 įkvėptų tėvų istorijų

Apie tėvystę šiandien, arba Kada veikti, o kada išbūti?

Ką darytų Jėzus, arba Kaip sukurti laimingą meilės istoriją?

Šv. Kazimieras vaikų piešiniuose: renka šiukšles, darosi asmenukes ir saugo Lietuvą nuo kontrabandinių balionų

Taigi mokslo metų pradžioje mums svarbu ne tiek apsaugoti vaiką nuo galimų sunkumų, kiek stiprinti tų sunkumų įveikos gebėjimus. Tai pareikalaus tėvų suvokimo, situacijos matymo ir galimybių (savo ir vaiko) vertinimo, kantrybės ir nuoseklumo. Svarbiausia – kasdienis vaiko auklėjimas, siekiant išugdyti svarbius įgūdžius, kurių vaikui prireiks ne tik dabartyje, bet ir suaugus.

Rugsėjis su visais ypatumais nėra netikėtai iškrentantis sniegas ant galvos. Tai prognozuojami įvykiai šeimos gyvenime. Vaikai išeis į mokyklą, pasikeis jų dienotvarkė, neišvengiamai pasikeis ir tėvų dienotvarkė. Tai yra santykinai lengviausia dalis numatant būsimą kasdienybę. Sudėtingiausia būna numatyti tiek savo pačių, tiek vaikų emocines reakcijas.

Kaip suvaldyti tokias emocijas?

Tam, kad tinkamai, su suvaldomomis emocijomis susitvarkytume su pokyčiais, yra svarbi užimtumo logistika, suderintas kasdienos veiklų tinklelis. Kiek laiko užims kelionė į mokyklą ir darbus, kada keltis ir kada eiti miegoti, kokia yra vaikams būrelių galimybė, kaip ir kada jie grįš namo – patys ar kažkas turės tuo pasirūpinti, kas ir kada pasirūpins maistu? Toks tinklelis nusistovės tik ilgainiui. Svarbu nepamesti tikslo, dėl ko čia visa tai daroma.

Teks pasiruošti atlaikyti nenumatytų situacijų ir su tuo susijusių emocijų antplūdį. Kai turime nuostatą, kad tikrai rasime sprendimą bei išeitį, tada daug mažiau patiems nurauna stogą. O tai savo ruožtu suteikia daugiau erdvės ir sau, ir vaikams neišsemiant visų kantrybės resursų. Kartu vaikai įgauna po kruopelytę patirties, kad nėra padėties be išeities, tik reikės pasistengti jos paieškoti.

Pavyzdžiui, didmiesčiuose staiga nuo pat rugsėjo pradžios padidėję transporto kamščiai ne vieną išveda iš kantrybės, o alternatyvaus kelio paieškos neatneša palengvėjimo. Visa tai padidina rytinę įtampą šeimoje. Tokiose situacijose, kurių sukontroliuoti negalime, gana dažnai kyla itin stiprios pykčio emocijos. Čia labai svarbu patiems iš anksčiau žinoti, kas padeda atlaikyti tas situacijas.

Kaip suvaldyti pyktį, stresą, nerimą?

Vienas efektyviausių būdų yra sąmoningai išlaikomas kvėpavimo ritmas. Kai esame veikiami streso, kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir neritmingas, tai biologinė kūno reakcija aliarmo sistemoje „kauk“ arba „bėk“. Kai kvėpavimas yra patogiai ritmiškas, smegenys iš kūno gauna informaciją, kad aliarmo nebereikia, ir mes aprimstame. Kai įgundame suvaldyti stiprias emocijas, savo pačių pavyzdžiu parodome vaikui, kad tai yra įmanoma. Vėlgi turime prisiminti, kad savireguliacijos gebėjimas vaikams formuojasi palaipsniui ir užtrunka ne vienus metus.

Apie ką svarbu pasikalbėti su vaikais?

Labai svarbu vaikams paprastai, bet suprantamai paaiškinti pasikeitusią kasdienybę: kodėl dabar reikės keltis ar eiti miegoti būtent tada, kad po pamokų ateis mama, o ne tėtis, kad reikės patiems sugalvoti, ką veikti, arba kad pamokų ruošai teks dalintis kompiuteriu. Ramiai, negąsdinant, be apgailestavimo ar nusivylimo ir būsimo vargo balse. Vaikai perima tėvų emocijas, net nesuprasdami, iš kur jos tokios. Stebėdami tėvų emocijas vaikai išmoksta reaguoti į situacijas ir susidaro nuomonę apie save.

Žinoma, tėvams reikės suruošti viską vaikams į mokyklą. Tam teks iš anksto numatyti lėšas. Tokia yra suaugusiojo pareiga. Svarbu nekaltinti vaiko, kad dėl jo poreikių, dėl to, kad išaugo, ką nors sunešiojo ar išnaudojo, dabar teks tiek pinigų išleisti. Taip įskiepysime, kad vaiko poreikiai yra kažkas nepriimtino, varginančio, dėl to jis pats kaltas, kad jį galima atstumti, nemylėti ar sumenkinti. Visų žmonių natūralus poreikis yra jaustis priimtam. Pirminių įgūdžių, kaip tai pasiekti, išmokstame šeimoje. Jei vaikas patiria, kad toks, koks yra, jis yra priimtinas, formuojasi didesnis pasitikėjimas savimi ir tėvais, o per tai – ir tvirtesnis gebėjimas įveikti savuosius gyvenimo iššūkius.

Kai vaikas nepatiria priėmimo jausmo, klaidomis ir bandymais ieško visų įmanomų būdų tą poreikį patenkinti. Vieni vaikai išmoksta užgniaužti savo poreikius, kiti – išsireikalauti per jėgą. Kaip kada dažniau pasiseka jų aplinkoje, taip ir įsitvirtina.

Ar tai reiškia, kad turime tenkinti visus vaiko norus?

Ne, ribos ir susitarimai turi būti, jie moko vaikus atsakomybės. Kalbame apie poreikį jaustis sukūrę ryšį, santykį, būti kam nors priimtinam, net jei esi netobulas, o ne nusipelnyti to poreikio patenkinimo. Pastarasis vaiko patirties dėsnis galėtų skambėti maždaug taip: „Jei būsi geras berniukas, tai tave mylėsiu, jei ne – tu man nereikalingas, našta.“

Mes, tėvai, žinoma, kad mylime savo vaikus ir norime jiems visa ko geriausio. Tik vien meilės čia nepakanka. Reikia išmokti vaikui parodyti meilę, kad jis ją pajustų, ypač kai jam būna sunku. Pavyzdžiui, kaip susirasti draugų naujoje klasėje ar kaip išbūti, kai draugai su juo nebedraugauja?

Kaip padėti vaikui prisitaikyti naujoje aplinkoje?

Kai vaikas patiria priėmimą šeimoje, jam daug lengviau rasti būdų, kaip būti priimtam ir kitoje aplinkoje. Atmetimo, nepriėmimo baimė yra viena stipriausių žmogaus gyvenime. Ji gali žlugdyti tiek reiškiant gebėjimus, tiek bendraujant, kuriant santykius su kitais žmonėmis. Atmetimo baimė visada šaknimis eina į vaikystę. Dėl to labai svarbu, kad vaikai gautų šansų patirti, kad yra priimti, jiems viskas gerai, jų poreikiai yra svarbūs.

Jeigu kasdienybėje randame progų ir išreiškiame tai savo vaikui, jis auga pasitikėdamas savimi ir tėvais. Jam natūraliai atkrenta būdai išsilupti svarbos jausmą per jėgą, per atsiribojimą, pataikavimą ar manipuliacijas ir melą.

Susiję:

Rokas Simanavičius

Lukas Karčiauskas

20 min

Ar profilaktiniai moksleivių sveikatos patikrinimai – tik formalumas?

Laura Stankūnė

4 min

Ar tikėjimas gali padėti įveikti vaikystės žaizdas? Mokslininkė atliko tyrimą apie tikėjimą, prieraišumą ir smurto toleravimą

Vakaris Vingilis

5 min

Mokytojams stebintis, kad dalis moksleivių egzaminuose rašo nelietuviškai, valdininkai atkerta – stengiamasi nenusodinti

Tomas Kemzūra

Lukas Karčiauskas

20 min

Studentai sukūrė programėlę, padėsiančią moksleiviams pasiruošti brandos egzaminams