Sezoninės alergijos įkarštis: susirgimų kasmet daugėja, o dėl vienintelio gydymo būdo kyla problemų

Šienligė, gydytojų kitaip vadinama alerginiu rinitu – tai padidėjusi organizmo reakcija į augalų žiedadulkes. Pagrindiniai simptomai gali priminti peršalimą: stipri sloga, čiaudulys, perštinčios akys, gleivinės paburkimas. Šienligę sukelia šiltuoju metų sezonu žydinčių augalų žiedadulkės. Lietuvoje dažniausiai alergiją sukelia javai, lazdynai, alksniai, beržai ir gluosnių kačiukai.

Neadekvati imuninės sistemos reakcija

Pasak Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) profesorės, biomedicinos mokslų daktarės INGRIDOS ŠAULIENĖS, kiekvieną pavasarį daugiausia problemų sukelia organizmo reakcija į specifinį baltymą, esantį žiedadulkėje.

„Žmonėms alerginę reakciją sukelia įkvepiamieji alergenai, o dar tiksliau – ore pasklidusios žiedadulkės, kuriose yra specifinių baltymų. Priežastis būtų tie augalai, kurie žemėje atsirado daug seniau nei žmonės. O jie dėl įvairiausių priežasčių netipiškai reaguoja į augalų žiedadulkes, ir taip pasireiškia alerginės reakcijos“, – sako I. Šaulienė.

VU Gyvybės mokslų centro profesorė AURELIJA ŽVIRBLIENĖ teigia, kad organizmo reakcija į nekenksmingas augalų žiedadulkes yra neadekvati.

„Tie alergenai, kurie žmogui, turinčiam alergiją, sukelia simptomus, – daugelio visiškai neveikia. Vadinasi, tai nėra pavojingos medžiagos, į kurias mūsų sistema turėtų reaguoti ir jas padaryti nekenksmingas. Tai yra neadekvatus imuninis atsakas“, – tvirtina profesorė.

Nesvarbu, ar kalbama apie alergiją žiedadulkėms, ar kitiems alergenams, organizmo reakcija vyksta pagal tą patį principą: imuninė sistema klaidingai palaiko alergeną organizmui kenksminga medžiaga ir pradeda gaminti prieš ją nukreiptus antikūnus – imunoglobuliną E. Kitą kartą organizmui susidūrus su tuo pačiu alergenu, prasideda alerginė reakcija.

Taip pat skaitykite:

Kūno nuovargis ir sielos nuovargis: ar mokame juos atskirti?

Vėžiu sergančioms moterims kompensuojami du nauji vaistai nuo vėžio

Paramos vaikams centro atstovė: suaugusiesiems skaudu galvoti apie smurtą – ypač seksualinį – prieš vaikus

Skandalas po skandalo… Apie moralę po fakto

Kai klasėje nesaugu: kaip emocinė aplinka lemia mokinių ir mokytojų sėkmę?

Nutylimi ženklai: kodėl ankstyvoji psichozė dažnai nepastebima?

Psichologė V. Ivanauskaitė: kai kurie vieniši žmonės priverčia juoktis visą kambarį

Jūrinis ir galvijų kolagenas: kuo jie skiriasi?

Alergiją lemia ne tik genetika

Alergija įprastai yra įgimta ir šeimoje pasikartojanti liga. Tačiau, VU Medicinos fakulteto profesorės, alergologės ir imunologės RŪTOS DUBAKIENĖS teigimu, alergines ligas gali lemti ne tik genetika, bet ir aplinka.

„Yra įrodyta, kad alergija – paveldima, tačiau dabar pradeda vyrauti aplinkos poveikis prieš genetinius veiksnius. Aplinkos tarša, pasikeitusi mityba, daugybė cheminių medžiagų ir klimato kaita daro didžiulę įtaką visam žmogaus genofondui“, – sako R. Dubakienė.

Profesorė pastebi, kad alergiškų žmonių kasmet sparčiai daugėja. Tai rodo ir higienos instituto duomenys – Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu. Skaičius gali būti gerokai didesnis, kadangi į statistiką nėra įtraukti tie, kurie kenčia simptomus, bet nesikreipia į gydytojus.

„Alergiški žmonės gimdo alergiškus, tad tokių asmenų daugėja, ir galime sakyti, kad tai tampa neišvengiama problema. Ateityje teks prie tokios aplinkos prisitaikyti, nes nebegalėsime jos pakeisti. Žmogus yra baisus dalykas, matyt, gamta ir žemė mūsų kratosi“, – svarsto alergologė.

Profesorė R. Dubakienė pažymi, kad, nors laikui bėgant šienligės požymiai gali kisti ar visai išnykti, tai nereiškia, jog žmogus pasveiko.

„Jeigu turi alergijos geną, tai viskas – jo neišgrauši ir turėsi visą gyvenimą. Genetiškai įgimta alergija laikui bėgant banguoja. Būna, kad kūdikėlis serga, apie šeštus metus simptomai prislopsta, tada vėl ryškiai pasireiškia paauglystėje.

Arba jauna mergina pagimdo, ir iš karto po to jai atsiranda sloga, čiaudulys, parausta akys – pavasaris, baisiausia šienligė. Galvoja, iš kur? Pasirodo, po gimdymo suaktyvėję hormonai sukėlė kūdikystėje turėto atopinio dermatito alerginę reakciją“, – pasakoja imunologė.

Alergiją sukelia ne visi žydintys augalai

VU ŠA profesorė I. Šaulienė teigia, kad žmonės neretai klaidingai galvoja apie tai, kurie žydintys augalai sukelia alerginę reakciją, o kurie – ne.

„Alergines reakcijas sukelia tie augalai, kuriuos apdulkina vėjas. Žmonės kartais sako: parsinešiau rožių, ir man prasidėjo alergija. Ne, nuo tokių augalų alerginė reakcija būna tik labai retais atvejais. Nerimą kelia vėjo apdulkinami augalai, kurių žiedų dažniausiai neįžiūrime.

Retas žinos, kaip atrodo, pavyzdžiui, žydintis ąžuolas. Augalų, kurių žiedadulkes perneša vėjas, žiedai yra neryškūs, nes jiems nereikia pritraukti vabzdžių. Jų užduotis – suprodukuoti kuo daugiau žiedadulkių, kad vėjas galėtų nunešti ant kito augalo. Tam, kad pernešama žiedadulkė būtų atpažinta to augalo, yra specifinis baltymas, kuris ir sukelia alerginę reakciją“, – pasakoja VU ŠA profesorė.

I. Šaulienė paneigia paplitusį mitą, kad didžiausi šienligės priešai yra mieste skrajojantys liepų ir tuopų pūkai.

„Kartais, kai žmonės mato tuopų pabertas sėklas arba skraidančius pūkus, mano, kad tai jie sukelia alergines reakcijas. Pūkai yra mechaninis dirgiklis, gali būti nemalonu, bet jie tikrai nesukelia alergijos“, – sako profesorė.

Imuniteto stiprinimas nedaro įtakos

Imunologė A. Žvirblienė pastebi dar vieną klaidinančią nuomonę – imuninės sistemos stiprinimas gali padėti kovoti su alerginėmis ligomis. Pasak profesorės, tai nėra veiksminga, nes alergijos požymiai rodo ne nusilpusią, o pernelyg aktyvią imuninę veiklą.

„Yra klaidinantis posakis „imuniteto stiprinimas“. Kai turime alerginę ligą, tai yra pavyzdys, kad imunitetas veikia stipriai, o atsakas į alergiją – neadekvatus. Imuniteto stiprinimas yra visiškai beprasmiškas dalykas, o ir vartojant alerginius vaistus imuninis atsakas yra silpninamas“, – kalba profesorė A. Žvirblienė.

Teoriškai geriausia prevencinė priemonė kovojant su šienlige yra vengti bet kokio kontakto su žiedadulkėmis. Pasak I. Šaulienės, nors žydinčių augalų žiedadulkių norma šiuo metu viršija kelis kartus, tačiau kasdienio gyvenimo dėl to stabdyti nereikėtų. Vietoj to profesorė vardija paprastas priemones, kurios gali padėti apsisaugoti.

„Kadangi negalime sustabdyti gyvenimo, reikia naudoti kitas priemones: veido kaukes ar šaliką ant veido, akinius nuo saulės, nosies landas tepti vazelinu ar kremu. Parėjus iš lauko būtina išsišukuoti plaukus, nusiprausti veidą. Parsivedus gyvūnus – juos pasistengti dar koridoriuje iššukuoti arba nuvalyti drėgna šluoste, nevaikščioti po kambarį su viršutiniais rūbais. Skalbinius taip pat patariu džiauti viduje, o ne lauke, kad ir kaip to norėtųsi“, – priemones vardija I. Šaulienė.

Kaip vieną pagrindinių apsaugos priemonių profesorė išskiria žydinčių augalų kalendoriaus stebėjimą. Tai galima daryti naudojantis mobiliąja programėle PASYFO. Vilniaus gyventojai taip pat turi sistemą „Miesto plaučiai“, kur realiu laiku galima stebėti oro taršos ir žiedadulkių koncentraciją.

Vienintelis gydymo būdas

Diagnozavus alergiją, paprastai taikomas simptominis gydymas: tabletės nuo alergijos, akių lašai ar purškalai į nosį. Esant sunkesniems atvejams ir stipriems simptomams, kurių neslopina įprasti vaistai, siūloma taikyti alergenų specifinę imunoterapiją.

„Specifinė imunoterapija nemažina simptomų, kaip naudojant cheminius vaistus, kurie slopina uždegiminę reakciją. Tai yra pačios ligos gydymo būdas – per didelio įsijautrinimo sumažinimas“, – sako imunologė A. Žvirblienė.

Imunoterapijos metu pacientui mažais kiekiais po oda arba po liežuviu leidžiamas nedidelis kiekis alergenų, kuriems asmuo yra jautrus. Dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti.

„Imunoterapijos metu alergenas yra suleidžiamas mažomis dozėmis. Imuninė sistema tarsi supažindinama su alergenu, ir tokiu būdu yra pakreipiamas neadekvatus imuninis atsakas“, – apie specifinę imunoterapiją pasakoja profesorė.

Svarbu žinoti, kad alergenų specifine imunoterapija galima gydyti suaugusiuosius ir vaikus nuo penkerių metų amžiaus. Įsijautrinimas alergenams turi būti patvirtintas laboratoriniais tyrimais, o imunoterapiją gali atlikti tik gydytojas alergologas. Gydymo trukmę numato gydytojas, atsižvelgęs į ligos simptomus ir paciento savijautą, tačiau įprasta trukmė yra apie 3–5 metus. Gydyti negalima paūmėjus alergijai, todėl tinkamiausias sezonas yra ruduo.

Veiksminga ne visiems

I. Žvirblienė įspėja, kad alergenų specifinės imunoterapijos veiksmingumas nesiekia 100 proc.

„Padeda ne visiems, apie 60–80 proc., bet jeigu suveikia, tai privalumų būna labai daug: žmogui nebereikia vartoti cheminių vaistų, o efektas išlieka bent keletą metų, o gali ir visam laikui. Labai priklauso nuo paties žmogaus imuninės sistemos ir genetinių veiksnių“, – sako gydytoja.

Imunologė R. Dubakienė pastebi, kad Lietuvoje specifinė imunoterapija susiduria su ją atliekančių specialistų atsainiu požiūriu.

„Lietuvoje yra problemų dėl imunoterapijos. Toks gydymas gali žmogui labai padėti, bet reikia jį atlikti atsakingai. Specifinė imunoterapija yra brangus gydymo būdas, todėl turi garantuoti žmogui, jog jam padėsi, o ne atliksi bet kaip, kad tik pasiimtum pinigus“, – sako profesorė.

Pasak R. Dubakienės, labai svarbu žinoti alergeno kokybę. Kitu atveju situacija gali dar labiau pablogėti.

„Specifinė imunoterapija gali pagreitinti sveikimą, bet galima ir nugydyti. Pavyzdžiui, labai retai būna įsijautrinimas tik beržo žiedadulkėms. Komercinis alergenas gaminamas iš trijų komponentų: beržo, alksnio ir lazdyno. Kas tuomet atsitinka? Skiri žmogui alergeną nuo beržo, bet kartu įjautrini kitus alergenus, kuriems iki tol įsijautrinimo nebuvo“, – pasakoja R. Dubakienė.

Susiję:

Bernardinai.lt

3 min

Sloga ar alergija: kaip atskirti ir ką daryti?

Bernardinai.lt

4 min

Alergija ir ne tik: ką reikia turėti vasaros vaistinėlėje?

Bernardinai.lt

3 min

Vaiką kamuoja alergija? Problema gali slypėti patalynėje

VU Medicinos fakultetas

5 min

Šventes sugadinti gali alergija kūčiukams, žuviai ir net Kalėdų eglei