Lietuviškas Vilnius: ar tokio būta? (II)
„Vilniaus miesto šnekamoji kalba“ davė pradžią vienam iš dviejų lietuvių kalbos variantų, kurių pagrindu kūrėsi lietuviška raštija.
„Vilniaus miesto šnekamoji kalba“ davė pradžią vienam iš dviejų lietuvių kalbos variantų, kurių pagrindu kūrėsi lietuviška raštija.
Krašto istorikai ir rašytojai, kadaise „ieškoję lietuvių Lietuvos istorijoje“, vis dažniau stengiasi jų nepastebėti ar net neigti jų buvimą.
Nuo šių dienų iki pirmojo miesto paminėjimo 1323-iaisiais įvairaus spektro vilniečių istorijos atspindi savitą jų ryšį su miestu.
Didžiausio J. Hopeno dėmesio ir meilės sulaukė Vilnius, jo barokiniai siluetai, panoramos, bažnyčių interjerai.
1939 m. rugsėjo 18–19 d. Lenkijos kariuomenė Raudonąją armiją į Vilnių įsileido be didesnių mūšių.
Parodoje pasakojama plati ir spalvinga gatvės istorija.
Vieno žymiausių XIX a. Vilniaus fotografų palikimas – per 200 fotografijų su Vilniaus gatvių, aikščių, bažnyčių, apylinkių vaizdais.
Kompozitoriaus idėjos ir muzika leidžia pažvelgti į XIX a. Vilniaus kultūrinio ir net politinio gyvenimo reiškinius.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!