Kultūrinė atmintis – tai bendruomenės gebėjimas išsaugoti ir perduoti iš kartos į kartą istorines patirtis, simbolius, vertybes ir tradicijas. Ji reiškiasi per literatūrą, meną, ritualus, šventes, istorinius pasakojimus bei atminimo vietas. Kultūrinė atmintis padeda žmonėms suvokti savo tapatybę, palaikyti ryšį su praeitimi ir orientuotis dabartyje. Ji nuolat kinta, nes kiekviena karta ją interpretuoja savaip. Bernardinai.lt šioje temoje akcentuoja atminties svarbą tautos gyvenimui, jos ugdomąją galią ir pareigą saugoti istorines patirtis kaip gyvą dabarties dalį.
„Mes galime juoktis iš to vien todėl, kad jau subrendome“, – apie praėjusį laikotarpį kalba rašytojas Rimantas Kmita.
Istorikas tęsia ligi šiol nereflektuotų Lietuvos žydų gelbėtojų ir jų globotinių patirčių, likimų Lietuvos reokupacijos pradžioje aptarimą.
„Jeigu įsivaizduosime save kaip rusų valdinius, tada, aišku, imperializmo pėdsakas mums visada bus skausmingas“, – sako profesorius.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tragišką miesto likimą, Kauno IX forte atidaryta paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“.
Norėtųsi, kad šios asmenybės pažinimas priartėtų prie to, kas yra Ahmednagaro apskrityje, kur katalikų bendruomenė prisimena lietuvį kunigą.
Kai Rusija ėmė bombarduoti Mariupolį, Halyna Kutniakova dėstė ukrainiečių literatūros istoriją ir folkloristiką Mariupolio universitete.
Antra „Istorinių Vilniaus reliktų 1944–1990“ dalis skirta 1965–1990 metams.
Lietuvos romų patirtimi Antrojo pasaulinio karo metu pradėta domėtis XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!