Pilnutinė demokratija – tai demokratijos samprata, apimanti ne tik laisvus rinkimus ir valdžių padalijimą, bet ir aktyvų piliečių dalyvavimą visuomenės gyvenime, pagarba žmogaus teisėms, socialinį teisingumą ir atsakomybę už bendrąjį gėrį. Tokia demokratija reikalauja ne vien formalių institucijų veikimo, bet ir gyvos pilietinės kultūros, dialogo, bendruomeniškumo ir sąmoningos atsakomybės. Bernardinai.lt šią temą sieja su vertybiniu politiniu mąstymu, visuomenės branda ir nuolatiniu demokratijos ugdymu kasdienybėje.
Kodėl prisimintina ir vis dar aktuali lietuvių išeivių mąstytojų sukurta pilnutinės demokratijos koncepcija?
Meilė Lietuvai vienija politinius oponentus. Būtų geriausia, kad būtume viena „Lietuvos“ partija.
Eidamas 98-uosius metus mirė Jonas Algirdas Antanaitis, pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 metų birželio sukilimo dalyvis, sąjūdininkas.
Kadangi reikalas viešas, kas nors turi pagaliau viešai pasakyti tai, apie ką šnabždamasi akademinėje bendruomenėje: šis žmogus nekontroliuoja savo fantazijų, šis karalius – nuogas.
Daugumos valios primetimas ir mažumos kova dėl savo teisės apsispręsti siekia mūsų civilizacijos ištakas.
Gal valstybės santvarka galėtų tapti katalikų, besidominčių ne tik momento reikalais, bet ir principų reikalavimais, diskusijų objektu? Kokie socialiniai, politiniai, ekonominiai modeliai, grįsti Bažnyčios socialiniu mokymu, šiandien veiktų?
Knygoje „Lietuva, kurios nebuvo“ yra surinkti tekstai, kuriuose katalikiško krypties mąstytojai siūlė Lietuvai konkretų politinį projektą – pilnutinę demokratiją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkai kviečia į knygos „Lietuva, kurios nebuvo. Pilnutinės demokratijos svarstymai ir vertinimai” pristatymą.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!