Iš redakcijos archyvų: Arabų pavasaris – košmaras Sirijos krikščionims (I)

Kartojame liepos mėnesį skelbtą publikaciją

Vidurio Rytuose gyvenantys krikščionys viešai smerkia tai, kad Vakarų žiniasklaida neteisingai nušviečia kruvinus įvykius Sirijoje, rašo „Catholic World Report“ žurnalistė Alessandra Nucci. Dabar Sirija yra atsidūrusi kraupioje padėtyje: pranešama apie 93 tūkst. žuvusiųjų, 1,5 mln. pabėgėlių ir 4,5 mln. žmonių, netekusių pastogės. Niokojamos, deginamos ir griaunamos senovinės bažnyčios, krikščionys žudomi, grobiami ar net naudojami kaip gyvieji skydai. Pagaliau jau ir populiariausios žiniasklaidos priemonės pamažu pripažįsta, kad sukilėlių gretose yra islamistų.

Į kovą pasitelkiamas net cheminis ginklas, o Tarptautinės komisijos Sirijos įvykiams tirti narė Carla Del Ponte teigia, kad „cheminius ginklus naudoja sukilėliai, o ne Basharui al Assadui ištikimi kovotojai“. Grobiami kunigai ir kol kas nieko negirdėti apie pagrobtus vyskupus Yohanną Ibrahimą ir Boulosą Yazigį. „YouTube“ puslapyje galima peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip islamistų sukilėliai nupjauna dvasininkui galvą. Po šių įvykių Londone įsikūrusi „Syrian Observatory for Human Rights“ pagaliau į savo ataskaitas pradėjo įtraukti ir džichadistų vykdomus nusikaltimus.

Tarptautinės komisijos Sirijos įvykiams tirti narė Carla Del Ponte teigia, kad „cheminius ginklus naudoja sukilėliai, o ne Basharui al Assadui ištikimi kovotojai“

Šalyje dygsta šariato teismai, kurie, anot „Washington Post“ kasdien ir be jokių įrodymų priima nuosprendžius prieš krikščionis ir visus, kurie pažeidžia vahabitų priesakus.

Sirijos ekonomika yra nustekenta dėl parduotuvių bei dirbtuvių niokojimo ir plėšimo. Alepo miestui graso badas, o maisto produktų galima įsigyti tik už milžinišką kainą. Teroristai jau pasiekė Homso ir Alepo miestus bei kalnus šalia Damasko. Ir tik dabar žiniasklaida nustojo apie sukilėlių kovą kalbėti tarsi apie kilnų mūšį už „laisvę“.

Sirijos kultūra buvo išskirtinė visuose Vidurio Rytuose dėl krikščionių ir musulmonų sugyvenimo, kuris neapsiribojo tik paprasčiausiu pakantumu. Sirai tuo didžiavosi. Alavitų diktatorių, neleidusių į valdžią ateiti fundamentalistams, geležiniu kumščiu valdoma šalis buvo išsaugojusi pakankamą religinės laisvės lygį. Iš kitų valstybių dėl persekiojimų bėgantys krikščionys rasdavo prieglobstį B.al Assado Sirijoje. Tai pasakytina ir apie Irako katalikus, kurie bėgo nuo persekiojimų, prasidėjusių po Saddamo Husseino nuvertimo.

Tačiau šiandien, antrus metus besitęsiant vadinamajam „Arabų pavasario“ sukilimui, dviejų tūkstančių metų senumo asirų krikščionių bendruomenei, kurios dalis tebesimeldžia Jėzaus gimtąja aramėjų kalba, gresia išnykimas. Dėl to kalta ir tarptautinė žiniasklaida.

Taip pat skaitykite:

„Klausk „Bernardinų“: ar įmanoma skirtingų religijų malda tam pačiam Dievui?

Apie „dieviškąją bausmę“: apvaizda, valia ir likimas

Naujovė Lietuvoje: kuriamas Naujojo Testamento vertimas į gestų kalbą

Šlovinimo ir maldos tarnystės ciklas „Geroji Naujiena iš Kretingos“

Lietuvos vyskupai: kaip taisyklingai ir pagarbiai priimti Komuniją į rankas

Komunijos dalijimas į rankas – mažiau pagarbus?

Išleista nauja popiežiaus emerito Benedikto XVI biografija

Popiežius kviečia kartu švęsti „Laudato si’ savaitę“

Nuo 2011 metų Vakarų žiniasklaida kartu su „Al-Jazeera“ nuolatos skelbė apie tai, kaip B.al Assado režimas brutaliai pažeidinėja žmonių teises. Buvo pamirštama, kad būtent šis režimas ilgą laiką užtikrino, jog beveik 2,5 mln. Sirijos krikščionių, atstovaujančių apie 10 skirtingų tikėjimo tradicijų, buvo garantuojamos tokios pačios teisės, kaip ir musulmonų daugumai.

Jei B.al Assado režimas nebuvo nuverstas, o laikui bėgant ir smurtui vis labiau įsisiūbuojant tapo tik populiaresnis, kaip atspindi daugelis iš regiono atkeliaujančių ataskaitų, taip įvyko tik todėl, kad vyriausybės tankai užtikrino apsaugą nuo sukilėlių snaiperių kulkų ar pagrobimo.

Nors birželio pabaigoje Vatikano naujienų agentūra „Fides“ pranešė, kad ginkluota opozicija spaudžia krikščionis palikti šalį, o naujienų agentūra „AsiaNews“ paskelbė, kad už šio spaudimo slypi Saudo Arabija ir Kataras, laikraštis „New York Times“ visą kaltę dėl šalies nelaimių išimtinai suvertė B.al Assado režimui ir jo rėmėjams.

Tačiau katalikų autoritetai ir skirtingų krikščioniškų tikėjimo tradicijų atstovai  kada tik turėjo progą, reiškė savo poziciją. „Vyriausybę palaiko 80 proc. gyventojų, įskaitant ir visus krikščionis“, – teigė katalikų chaldėjų Alepo miesto vyskupas Antoine‘as Audo, SJ. Jis kaip ir dauguma negailėjo priekaištų neteisingai Sirijos įvykius nušviečiančiai žiniasklaidai, įskaitant ir BBC.

Monsinjoras Gieseppe Nazzaro, OFM, einantis Alepo miesto apaštalinio vikaro pareigas, teigė: „Laikraščiai ima tik naujienas, kurias skelbia „Al-Jazeera“ ir kitos arabiškos žiniasklaidos priemonės, kurias finansuoja Kataras ir Saudo Arabija. Šios šalys yra tarp didžiausių sukilėlių rėmėjų, o vienintelis sukilėlių tikslas yra kurstyti chaosą, kad būtų nuverstas B.al Assado režimas.“

Antiochijos patriarchas ir graikų katalikų melkitų lyderis Gigalius III, įsikūręs Damaske, viename birželį duotame interviu atskleidė, kad Sirijos krikščionys yra naudojami kaip gyvieji skydai ginkluotuose susirėmimuose tarp Sirijos kariuomenės ir sukilėlių. „Paliaubas pažeidė sukilėliai, o ne B.al Assadas“, – teigė patriarchas, taip paneigdamas Jungtinių Tautų pasiuntinio Kofi Annano teiginius, kad dėl paliaubų nutraukimo yra kalta vyriausybė. „Režimas yra labiausiai suinteresuotas, kad K. Annano taikos planas pavyktų. Karių gretose yra tūkstančiai aukų. Galiu užtikrinti, kad kariuomenė niekada neužpuolė neginkluotos demonstracijos. Vyriausybės pajėgos nepuola, jei nėra puolamos pačios“, – sakė dvasininkas.

2011 metų birželį vyriausybę remiantys civiliai žygiavo Damasko miesto gatvėmis su savimi nešdamiesi kilometrinę vėliavą. Jie vylėsi parodyti, ką iš tikro remia gyventojai, kad kalbos apie visuotinę paramą sukilėliams yra neteisingos. Tačiau žiniasklaida iškart po renginio ėmė skelbti, jog buvo demonstruojama ne už, o prieš vyriausybę. Filmavimo kamerai minia yra minia, joje kalbama nesuprantama arabiška kalba, o visus angliškus žodžius galima užgarsinti ar kitaip užgožti.

Filmavimo kamerai minia yra minia, joje kalbama nesuprantama arabiška kalba, o visus angliškus žodžius galima užgarsinti ar kitaip užgožti.

2012 metų liepą Didžiosios Britanijos kanalo „Channel 4“ vyriausiasis korespondentas Alexas Thomsonas pasakojo, kad jo komandą prieš vyriausybę kovojantys sukilėliai specialiai atvedė į „niekieno žemę“, kur jų laukė užtikrintas apšaudymas. Kodėl? Todėl, kad žurnalistų mirtys nuo vyriausybės karių kulkų būtų pasitarnavusios sukilėlių metamiems kaltinimams vyriausybės atžvilgiu. „Mirę žurnalistai yra blogai Damaskui“, – teigė A.Thomsonas.

Jeruzalės lotynų patriarchas Fouadas Twalis paskutiniajame savo interviu katalikiškam savaitraščiui „Tempi“ situaciją apibūdino taip: „Savaime aišku, kad Sirijai reikia reformų. O kam jų nereikia? Tačiau tai nesuteikia leidimo sugriauti visą šalį vien todėl, kad atsirado keli, kurie nori pokyčių. Mes, Vidurio Rytų religiniai lyderiai, laikomės tos pačios nuomonės: geriau netobulas režimas su diktatoriumi nei 80 tūkst. žuvusiųjų ir pusantro milijono pabėgėlių.“

„Dėkoju pasauliui už solidarumą. Italijai ir Amerikai, „Caritas“ organizacijai ir Musulmonų Persijos įlankos labdaros fondui. Tačiau geriau jiems netektų dėkoti“, – tęsė F.Twalis. Kalbėdamas apie du pagobtus vyskupus, patriarchas atsakė: „Vis dar jokių naujienų. Valdant B.al Assadui nebuvo pagrobtas nė vienas vyskupas. Tačiau dabar išgyvename pokyčius. Norėjome geresnių sąlygų, o atsidūrėme čia.“

Interviu, kuris buvo duotas prieš JAV prezidentui Barackui Obamai nusprendžiant siųsti ginklų sukilėliams, patriarchas F.Twalis nuogąstavo, kad taip gali pasielgti Europos šalys. „Visi musulmonų radikalai, kurie buvo Jordanijoje, dabar persikėlė į Siriją. Didžiausia ironija yra tai, kad mes dabar su jais bendradarbiaujame. Europa išpažįsta aukštas vertybes, tačiau bendradarbiauja su tais, kurie baugina juos ir jų žmones, kurie kelia grėsmę arabų režimams. Šiurpu, kad Europa, o ypač Prancūzija ir Didžioji Britanija, gali pagalvoti apie ginklų siuntimą sukilėliams, kad šie nugalėtų B.al Assadą! Ar nepakanka 80 tūkst. žuvusiųjų? Ar tikrai norime daugiau aukų ir destrukcijos, kad pakeistume B.al Assado režimą? Gerai, tuomet siųskite daugiau ginklų ir žuvusiųjų skaičius išaugs“, – nuogąstavo dvasininkas.

Parengta pagal catholicworldreport.com

Tęsinys rytoj