Socialinė darbuotoja: visuomenėje vyrauja labai neigiamas požiūris į senjorus

Lietuvoje gyvena beveik 550 tūkstančių 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių, o šalies visuomenė, kaip ir kitur Vakarų pasaulyje, sparčiai senėja, tačiau dėmesio ir gerų gyvenimo sąlygų penktadalį visų gyventojų sudarantys senjorai vis dar pasigenda. 

Jei vyresnio amžiaus žmogus nori dirbti, net ir stokojanti darbuotojų darbo rinka jų lengvai nepriima. Tokios Lietuvos realijos. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad, nors statistiškai bedarbių per 55 metų amžiaus mažėja, skaičiai išlieka dideli.

„Stebime jau kelerius metus, kad lyg ir mažėja tokių bedarbių, kuriems perš 55 metų amžiaus, bet skaičiai yra tikrai dideli. Kas Vakarų Europos šalims yra paranku, kad būtent iš Lietuvos emigruoja tas jaunas, darbingas, aktyvus žmogus. Jos, Vakarų Europos šalys, išlošia“, – sako R. Karavaitienė.

Tiesa, specialistai sako, kad padėtis pamažu gerėja, ir prie to prisideda patys darbo ieškantys žmonės. Jie esą vis dažniau į gyvenimo aprašymą amžiaus tiesiog neberašo.

„Darbdaviai nori nenori, pradeda atkreipti dėmesį į kompetencijas, į tai, ką žmogus yra sukaupęs per savo darbinę patirtį, ir pagal tai renkasi kandidatą. Nors jeigu turėtume du lygiaverčius darbuotojus, vienas būtų iki 25, iki 30, o kitas – per 40, greičiausiai pirmenybę teiktų jaunesniam. Manau, kad turėtų tikrai suintensyvėti tas skatinimas integruotis į darbo rinką jau iš pačios valstybės požiūrio, bet labai turi būti priderinti visi įrankiai, kaip tam žmogui integruotis- tai yra perkvalifikavimo programos, naujų įgūdžių, naujų žinių įgijimo programos“, – sako specialistė.

„Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių valstybių. Kol stiprios ekonomikos šalyse žmonės išėję į pensiją keliauja, pramogauja ar kitaip mėgaujasi savo senatve, mūsų šalyje dažnas senjoras verčiasi sunkiai, o keliauja dauguma nebent po Lietuvą. Net ir susitaupiusių tolimesnėms išvykoms laukia nemalonios staigmenos – pavyzdžiui, brangesnis draudimas.

Senjorų dienos centro „Atgaiva“ socialinės darbuotojos Danguolės Adomaitienės teigimu, visuomenėje vyrauja negatyvus nusistatymas senjorų atžvilgiu.

Taip pat skaitykite:

Žaliuzių savybės, į kurias verta atkreipti dėmesį

Teisininkai apie neteisėtus konkuruojančių verslų susitarimus

Žinia „Bernardinai.lt“ dienraščio lankytojams

„Bernardinai.lt“ palieka „Patreon“ ir keliasi į „Contribee“ platformą

2021 m. Nobelio taikos premija skiriama dėl žodžio laisvės persekiojamiems Filipinų ir Rusijos žurnalistams

Žvilgsnis į migraciją – per vertybių prizmę

Valstybingumas nesusiformuoja lengvai, visada reikia kovos ir aukos

Branduoliniai bandymai Šaltojo karo metu prilygo pramogai

„Manau, kad tiesiog visuomenėje vyrauja labai neigiamas požiūris į senatvę, į senjorus – tiesiog mes kartais stigmatizuojam šią socialinę grupę, lyg nieko nenorinčius, dėl visko nepatenkintus, tačiau iš tikrųjų senjorai yra labai smalsūs, viskuo besidomintys. Visuomenė mūsų senėja, tai tos paslaugos senjorams turėtų būti dar labiau plėtojamos. Bet tikrai, kiek tenka kalbėtis su kitų miestų gyventojais, nes aš pati ne vilnietė, retai kam teko girdėti apie dienos centrą senjorams, kuriems tikrai tai yra dar naujiena ir nelabai suprantamas dalykas“, – pasakoja D. Adomaitienė.