Arkivyskupas K. Kėvalas: Šiluva mus vienija ir kviečia į dvasinę kelionę

Artėjantys Šilinių – Švč. Mergelės Marijos Gimimo – atlaidai rugsėjo 5–15 dienomis vėl kviečia atverti širdis piligrimystei ir dvasiniam atsinaujinimui. Kauno arkivyskupas metropolitas KĘSTUTIS KĖVALAS pabrėžia, kad Šiluva tampa tikrąja mūsų tikėjimo tėviške, kurioje kiekvienas susitikimas yra ir gilus asmeninis susitikimas su pačiu Viešpačiu, kad šios šventos dienos dovanoja neįkainojamą galimybę sustoti, patirti bendrystę ir iš naujo atrasti dvasinius namus.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėdamas apie Šiluvos atlaidus, džiaugiasi, kad čia taip pat bus paminėtos dvi svarbios Katalikų Bažnyčios Lietuvoje datos – bažnytinės provincijos įkūrimo šimtmetis ir bazilikos titulo suteikimo Šiluvos šventovei 50-metis.

Šiemet, minint Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo šimtmetį, tūkstančiai tikinčiųjų vėl traukia į Šiluvą. Kaip šis šimto metų kelias atsispindi šiandienos piligrimo žingsniuose? Ką reiškia būti piligrimu Bažnyčios jubiliejiniais metais?

Piligrimystė – tai kelionė Viešpaties link ir, žinoma, kelionė į save. Piligrimystė iš tiesų labai svarbi todėl, kad tai malda judant, malda visu kūnu. Žmogus turi rengtis keliui, nusiteikti. Kiekvienas iš mūsų esame patyrę, kaip gražu ir naudinga dvasinei žmogaus būsenai yra šis išėjimas, nes tai tam tikra prasme nauja pradžia.

Šiluva susijusi su piligrimystės tradicija – jau 400 metų piligrimai iš Lietuvos ir kitų kraštų eina į Šiluvą pagarbinti Viešpaties, nes žino, kad ši kelionė juos pakeis. Jie jaučia, kad tai susitikimas su Viešpačiu, o mūsų dangiškoji Motina kviečia, nes žino, kas mums geriausia.

Šiluvos piligrimystė gražiai siejasi ir su laisvės – mūsų tautos kelionės – idėja. Žinome, kad nuo 1972 metų paskutinį rugpjūčio savaitgalį nusidriekdavo eisenos melsti Viešpatį stebuklo – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Dabar mes tęsiame šią gražią tradiciją ir dėkojame Dievui už laisvę. Šiais metais taip pat paskutinį rugpjūčio sekmadienį vyko ši piligrimystė: 9 valandą ryto iš Katauskių gyvenvietės ir Tytuvėnų visi drauge su malda žygiavome į Dievo Motinos apsireiškimo vietą.

Jūsų Ekscelencija, pastaraisiais metais matome piligrimystės pėsčiomis renesansą. Į Šiluvą žygiuoja jaunimas, šeimos, kariai, bendruomenės. Jūs pats dažnai palaikote ir aktyviai dalyvaujate piligriminiuose žygiuose. Kas įvyksta, kai žmogus pasitraukia iš kasdienio triukšmo ir eina pėsčias?

Jis išeina į kitą matmenį, užlipa ant kalno – atsitraukia nuo kasdienybės rūpesčių ir viskas tampa kitaip. Tai įdomioji piligrimystės dalis: žmogus patiria kitokį buvimą ir gauna progą labiau pažinti save – ne tik fiziškai (piligrimystė ir tai išbando), bet ypač dvasiniu būdu. Kelionėje susitinkama, meldžiamasi, stabtelima. Visos kelionės prasmė – atspindėti gyvenimo kelionę.

Taip pat skaitykite:

Basieji karmelitai kviečia į II karmelitiškojo dvasingumo kongresą Kaune

Pelniusi politinių kalinių motinos vardą: minint sesers Monikos Gavėnaitės SJE gimimo šimtmetį

Vilniaus arkivyskupijos kunigai aptarė saugios aplinkos stiprinimą ir pastarųjų savaičių įvykius

Ar visuomenė pajėgi spausti Bažnyčią griežčiau reaguoti į kunigų seksualinius nusikaltimus?

Po kunigams anksčiau pareikštų kaltinimų arkivyskupas G. Grušas lankėsi jų buvusiose parapijose

Arkivyskupas G. Grušas Trakinių atlaiduose: „Statykime ne savo vardą, bet Dievo karalystę“

Kunigas A. Belickas: šv. Mišių bažnyčioje nepakeis nei televizija, nei internetas

Teologas B. Ulevičius apie Bažnyčią sukrėtusį skandalą: „Be viešumo ši situacija galbūt būtų ir nepaaiškėjusi“

Mes visi šiame pasaulyje esame piligrimai. Šis gyvenimas nėra taškas – tai kelias, kaip apie save sakė ir Kristus. Keliaudami mes patiriame paties Kristaus dovanoto ir sustiprinto buvimo kartu patirtį.

Atlaiduose kiekviena diena skiriama atskirai visuomenės grupei: šeimoms, ligoniams, pareigūnams, jaunimui, mokslo bendruomenei. Kaip Šiluva padeda įveikti visuomenės susipriešinimą ir atrasti bendrą vardiklį, kurio visi norime?

Kai į vieną vietą susirenka daug skirtingų, margų žmonių iš įvairių Lietuvos ir pasaulio kampelių, patiriama bendrystė, pranokstanti kasdienybę – bendrystė, jungianti mus Dievuje. Kaip Bažnyčia, kaip šeima patiriame labai gražų jausmą, kad priklausome Dangui, į jį keliaujame ir esame ne šio pasaulio piliečiai. Susitinkame su Dievu jau toje tikrovėje, nors dar tik keliaujame į Dangaus karalystę.

Šiluva mums tampa tikėjimo tėviške, nes susitikimas joje yra susitikimas ir su Viešpačiu, ir vienų su kitais. Skirtingos grupės rodo margą mūsų Bažnyčios audinį. Jos atskleidžia, kad laukiame visų ir norime, jog Viešpats lietų malonę į teisėsaugos, Lietuvos kariuomenės, medikų, kultūros darbuotojų, žurnalistų ir kitas bendruomenes, kad Viešpats būtų arti ir mūsų darbuose. Tai tampa impulsu rugsėjo mėnesį pradedant mokslo metus – daugeliui tai naujo etapo pradžia.

Arkivyskupe, socialiniuose tinkluose nuvilnijo reakcijos dėl politikų dalyvavimo ir pasisakymų Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Kaip išmintingai elgtis, kad Bažnyčia būtų priimanti ir besimeldžianti už visus, neskirstanti į institucinius, politinius ar socialinius sluoksnius? Koks turėtų būti Bažnyčios ir valstybės dialogas tokiuose renginiuose, kad jis kreiptų tautą į sutarimą ir vienybę?

Kiekvienas politikas atstovauja savo partijai. Jeigu kalbama labai ryškiai tik iš vienos pozicijos, tai gali atrodyti kaip agitacija ar net propaganda. Bažnyčia turi būti kaip motina: iš vienos pusės – priimti visus, iš kitos – suteikti galimybę visiems aktyviai dalyvauti bažnytiniame gyvenime, nes visi esame ir pilietinės visuomenės nariai.

Išlaviruoti šioje situacijoje nėra lengva, bet manau, kad turime būti gailestingi vieni kitiems. Jeigu kas nors pasakoma per aštriai, priimkime tai kaip pamoką ir žiūrėkime, kaip mums toliau nesiskaldyti, vienytis.

Ekscelencija, ko palinkėtumėte kiekvienam, kuris šiemet pėsčiomis (su kuprine ant pečių) ar mintimis ir malda jungiasi prie Šilinių atlaidų bei šimtmečio jubiliejų minėjimo?

Pirmiausia – prisiminti, kad šie metai yra ypatingi, dėkojame už nuostabų Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo šimtmečio jubiliejų. Taip pat prisiminti, kad Šiluva švenčia 50 metų jubiliejų, kai Šiluvos šventovė buvo paskelbta bazilika – tai ypatinga vieta Bažnyčios istorijoje.

Labai svarbu prisiminti ir intenciją, kuria šiemet žingsniuojame – kad Viešpats saugotų mūsų Tėvynę, kad Dievo Motina mus stiprintų ir globotų. Taip pat ypač meldžiame taikos ir ramybės mūsų širdims, mūsų kraštui, broliams ir seserims Ukrainoje bei visame pasaulyje. Šiemet mūsų intencija – padėka ir prašymas, kad Viešpats dovanotų mums naują pradžią. Šio šimtmečio pradžios impulsas tebūna susijęs su malda, kurios kalbėti į Šiluvą mus pakvietė pati Dievo Motina, garbinanti savo Sūnų.