2020 06 16

Gintarė Žemaitaitienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min

Aš ir mano dula: sakralumo gimdyme ir motinystėje link

Asociatyvi Pixabay.com nuotrauka

Žinodamos, kad gimdysiu su dula, ne viena draugė ir pažįstama klausinėjo: tai kaip? Atsakiau, kad savo gimdymo be dulos net neįsivaizduočiau. O paskui pagalvojau, kad gal nežinantiems, manęs nepažįstantiems, negalintiems paklausti reikia ir plačiau papasakoti, kas yra ta dula. Ir kodėl ji man buvo tokia svarbi ir reikalinga gimdymo metu.

Tačiau šis tekstas ne vien apie patirtį gimdant su dula. Jis apima ir daugiau įvairių klausimų apie gimdymo patirtį, tad bus naudingas, net jei ir nesvarstote galimybės to daryti su pagalbininke.

Tai, kad apie gimdymą reikėtų kalbėti daugiau, supratau nėščiųjų kursuose. Nereta juos lankė, nors gimdė antrą ar trečią vaikelį. Mąsčiau tada, kodėl jos ir vėl kursuose, juk jau viską žino. O atsakymai buvo keli. Kai kurias nesėkmingos, ne tokios, kaip tikėtasi, gimdymo baigtys vertė ieškoti toliau: kaip gimdymo patirtis pakeisti, paversti malonesnėmis? Taip pat buvo tokių, kurios laukdamos vaikelio pasirinko nežinoti, kas ir kaip. Ir patyrė šoką.

Pagaliau vis daugiau kalbama apie palaikymą moterims po gimdymo. Kad neužpultų liūdesys ir depresija. Pirmą mėnesį vis dažniau palaiko tėveliai. O kas toliau, jei mama toli, anyta ne draugė, o draugės ir sesės neturi galimybių padėti? Tai ir vėl – dulos veiklos barai.

G. Žemaitaitienė su savo dula. Astos Žūkaitės nuotrauka

Kas ta dula ir kaip ją išsirinkti?

Nenoriu kartoti oficialių internete randamų apibrėžimų. Savais žodžiais ją apibūdinčiau kaip profesionaliai parengtą gimdymo pagalbininkę.

Kad tokia ji ir būtų (profesionaliai parengta), geriausiai su dulomis susipažinti jų renginiuose ir susisiekti su dula per Dulų asociacijos teikiamus kontaktus. Dulos turi tiek internetinę svetainę, tiek bendrą „Facebook“ paskyrą ir asmenines paskyras. Tad apie jas – kiekvieną ir visas bendrai – netrūksta būdų sužinoti.

Dabar tiesiog sakyčiau, kad dulą reikia rinktis širdimi. Bet ir pati pradžioje taikiau kelis skirtingus rinkimosi būdus.

Dulų kultūra domėjausi gerokai iki nėštumo, pasvajodavau, kad norėčiau būtent taip gimdyti. Kai pradėjau lauktis, daug kas jau atrodė kitaip. Kaip tik tada supratau, kad mano mamai dalyvavimas gimdyme būtų per sunkus, jos pagalbos tikėjausi sulaukti jau po to. Seserų neturiu, kitos šeimos moterys ir draugės nesisiūlė. Prašyti nedrįsau. Vyras tuomet, rodėsi, džiaugėsi, bet didelio susidomėjimo nerodė, o kaipgi jis man būtų padėjęs nesiruošęs.

Taigi savotiškai pačios aplinkybės padėjo apsispręsti. Tuomet ėmiau domėtis ir kiek tai kainuoja. Kaina pasirodė visai priimtina. Kitas rūpestis: o kaipgi tą visiškai svetimą žmogų įsileisti į pačią svarbiausią savo gyvenimo dieną? Galiausiai supratau – taip pat, kaip įsileidi gydytojus. Tik šis žmogus bus šiek tiek labiau pažįstamas.

Taigi ėmiau atidžiai skaityti dulų prisistatymus. Atsirinkau kelias (nes gyvenu dideliame mieste, kur galiu rinktis), stebėjau jų paskiras socialiniuose tinkluose. Ir vieną dieną ryžausi parašyti.

Susitikome bibliotekoje prieš visų to miesto dulų viešą renginį. Turėjau sąrašą pageidavimų gimdymui: masažai, aromaterapija ir pan. Ir nors apie tai savo prisistatyme dula neužsiminė nė žodžiu, paaiškėjo, kad mano lūkesčiai – jų privalomo pasirengimo dalis. Beje, mano lūkesčiai buvo labai kuklūs, palyginus su tuo, ką aš po to iš tikrųjų gavau.

Mano dula nesigyrė, nepardavinėjo savęs. Atvirkščiai – skatino gerai pasvarstyti, pasiklausyti  kitų dulų. Pasakodama apie gimdymus, kuriuose dalyvavo (beje, daugiausiai savanoriškai padėdama krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims), atsakydama į mano klausimus, ji papirko savo nuoširdumu ir paprastumu. Rinkausi žinodama, kad ji padės, jei reikės, ir žindymo klausimais. O geriausia rekomendacija pasirodė tai, kad ši dula jau ne kartą buvo kviesta ir į antrąjį gimdymą.

Teksto autorė Gintarė Žemaitaitienė. Astos Žūkaitės nuotrauka

Dula prieš, per ir po gimdymo 

Bene svarbiausias mano pastebėtas dulų veiklos principas – sprendžia gimdyvė. Dula tik pataria, padeda, palaiko. Kaipgi jos tą daro?

Pagrindinis paslaugų krepšelis, jei taip jį galima būtų vadinti, tai keli susitikimai iki gimdymo su gimdyve ir jos šeima. Dalyvavimas gimdyme ir susitikimas po jo.

Susitikimų metu buvo pasirengta psichologiškai. Išklausytos šeimos moterų gimdymo istorijos. Kalbėta apie baimes ir lūkesčius. Pagelbėta rašant gimdymo planą. Sukurtas vakarinis žmonos ir vyro mankštų ir masažų ritualas, padedantis geriau pailsėti naktį. Nuostabų masažą rebozo skaromis patyrė ne tik gimdyvė, bet ir jos mama. O kur dar paskolintos puikios knygos bei patarimai tokiomis temomis, apie kurias net nepagalvotum, svarstydama, ką dar reikia sužinoti prieš gimdymą.

Dula patarė, kaip rinkti informaciją ir apsispręsti dėl gimdymo vietos. Norint pasirinkti, svarbu ne tik lankytis mokymuose ir atvirų durų dienose, kur suteikiama galimybė pamatyti gimdyklas ir palatas, ar tikrinti gydymo įstaigų atstovų paskiras socialiniuose tinkluose. Nemažiau svarbu ir pabūti koridoriuose, stebėti žmonių santykius, atmosferą. Jei nesitariate su konkrečiu gydytoju ar akušeriu, verta pasikalbėti bent su skyriaus vadovu.

Gimdymo metu dula pagal situaciją sprendžia, aiškinasi, ko labiausiai tuo metu reikia. Ar trijų T (tamsos, tylos, temperatūros (šilumos)), ar kaip tik ko nors kito – kvapų, masažų, kompresų, vandens, užkandžių, pokalbių, kitos padėties ar tiesiog atsipalaidavimo duše. Dula viską daro tyliai, be klausimų, jai vienai žinomu būdu. Dar spėja sudrausti ar be žodžių įtraukti, pamokyti gimdyme dalyvaujantį vyrą. Kartais atrodo lyg ji vienu metu būtų keliose vietose, pleventų kaip stebuklinga fėja ir viską suspėtų. Tobulas komandinis darbas kartu su gimdyve, palaikančiu asmeniu ir medicinos personalu.

Dulų veikla domėjosi ir mane prižiūrinčios gydytoja bei akušerė, kurioms tai buvo ganėtinai nauja, nors žinoma. Ligoninėje, kurioje gimdžiau, dulų veikla yra labai vertinama. Gimdyvės su dulomis laukiamos ir džiaugiamasi jų darbu komandoje. Tiesa, teko girdėti, kad yra ir ne tokių pažangių ir geranoriškų gimdymo vietų.

Po gimdymo su dula nekart kalbėjome telefonu. Neįkyriais klausimais ji atkreipė dėmesį į svarbius dalykus. Klausinėjo, ar reikalinga jos pagalba. Paskutinis susitikimas su dula buvo skirtas aptarti gimdymo patirtis, apibendrinti, išsikalbėti. Ir vėl labai padėjo pamatyti situaciją kito žmogaus akimis.

Be šių pagrindinių susitikimų vyksta ir papildomi, tiksliniai susitikimai. Taip pat dula dažna veda mokymus, konsultacijas, viešus susitikimus.

Kai kurios dulos konsultuoja žindymo klausimais, gali jus lankyti ir padėti tvarkytis namuose, prižiūrėti kitus vaikus, gyvūnus. Taigi visokeriopai pagelbėti atlikti buitines užduotis, kurios sunkiausios pirmomis savaitėmis ar mėnesiais. Būtent apie tokią pagalbą vis daugiau kalba nėštumo ir motinystės klausimus sprendžiančios psichologės.

Galiausiai dulos organizuoja du nuostabius ritualus. Neišlikusius, o sukurtus remiantis senąja lietuviška kultūra ir papročiais, papildytus dainomis, dėmesiu moteriai. Prieš gimdymą – prausynas. Tai tik moterų – artimiausių gimdyvei ir, dažniausiai, jau gimdžiusių – bendrumo vakaronė. Padedanti susiburti, pasikalbėti, pasibūti. Pasisemti dalyvių gerumo, šilumos ir artumo, nusiteikti, pasiruošti, išklausyti jų linkėjimus.  Įprasta šia proga gimdyvei įteikti smulkių prasmingų dovanėlių bei ritualinius gimdymo marškinius, dažniausiai siuvinėjamus pačių moterų.

Po gimdymo galima patirti vytulavimo ritualą – dieną, skirtą sau, nemažai veiksmų, kuriais uždaromas laukimo ir gimdymo procesas. Padėkojama nuostabiam ir galingam savo kūnui, į pasaulį atvedusiam naują gyvybę.

Prausynos. Astos Žūkaitės nuotrauka

Dulų organizuojami renginiai 

Atskiro pagiriamojo žodžio vertos dulų pastangos švietimo srityje.

Laukdamasi turėjau apsčiai laiko dalyvauti visokiuose mokymuose ir renginiuose. Vienose ligoninėse dėstė tik faktus, randamus internete: su informacija apie akušerių veiklą susidorota puikiai, mažiau informacijos pateikta mitybos, psichologinėmis temomis. Kitose ligoninėse pateikė vertingų faktų, kai kuriuos dalykus demonstravo, kvietė specialistus, pavyzdžiui, temą apie psichologiją dėstė psichologė, apie sveikatą – kineziterapeutė.

Klausiausi ir mokamų, ištemptų žindymo kursų. Informacijos nauda, išsamumas ir praktinių įgūdžių formavimo vertė nenuneigiami. Bet gal būtų pakakę ir knygą paskaityti.

Visuose šiuose mokymuose man trūko to, ką radau dulos vedamuose kursuose. Be konkrečios informacijos, iki gimdymo ir po jo šie kursai suteikė ir artumo jausmą su kitais dalyviai. Buvo skiriama laiko susipažinimui, istorijų išklausymui, patirčių pasidalinimui, klausoma lūkesčių ir sulaukiama grįžtamojo ryšio. Informacija yra ne tik faktai, bet ir medicininės žinios, papildytos asmeninėmis kelių vaikų auginimo ir profesinėmis patirtimis. Dulų kursuose pateikiama ne tik medikų pozicija, bet ir patarimai, kaip kritiškai vertinti situaciją, priimti sprendimus, galvoti apie save ir vaiko gerovę, o ne tik elgtis, kaip patogiau gydytojams. Tuo pačiu yra aiškinama, kaip su gydytojais nesusipykti. Papasakojama apie skirtingų gimdymo įstaigų ir personalo ypatumus bei privalumus.

Pagaliau mokėmės ne tik apie gimdymą. Bet ir dainavome, nes tai atpalaiduoja raumenis ir kuria ryšį su kūdikėliu. Meditavome, nes tai padeda grįžti į save, susikaupti, atsipalaiduoti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Vietoj pabaigos – kur slypi sakralumas gimdant su dula

Taigi, širdimi pasirinkau visišką savo priešingybę. Ieškojau pagalbininkės, pamainos vyrui. O gavau viską: ir vyrą, kuriam nesiruošusiam padėjo sudalyvauti gimdyme, ir tobulą gimties seserį, atsvėrusią mano trūkumus. Rėmusią ir palaikiusią gimdymo metu. Tuo metu mano protas tikrai galėjo ilsėtis, nekontroliuoti, nereikėjo nerimauti, man buvo suteikta galimybė tiesiog atsiduoti gimdymui. Tai buvo ne tik atėjimo procesas, viskas įvyko būtent taip, kaip rašiau savo gimdymo plane – šis gimdymas buvo užfiksuotas, aprašytas gimdymo istorijoje.

Karantino metu liūdėjau dėl visų vienišų gimdyvių. Neabejoju medikais, bet pagalbininkų gimdymo metu reikia daugeliui gimdyvių. Su dulos palaikymu gimdymą jos galėtų patirti daug kokybiškiau.

Labai linkiu, kad vis daugiau moterų į motinystę keliautų ne vienos, ne tik su gydytojais ir vyrais. Linkiu, kad vis dažniau būtų sugrįžtama prie tokių gimdymų, kokie buvo būdingi mūsų kultūrai anksčiau – palaikančioje moteriškoje aplinkoje. Tik dar geriau – su profesionalių medikų priežiūra. O ir po to vaikeliu ir savimi rūpintųsi ne vienos. Turėdamos jei ir ne viso savo kaimo palaikymą (ang. To raise a child you need a village), tai bent dulos pagalbą. Ir gimdymas nebebus tik medikalizuotas procesas. Gimdymas bus šventas mamos ir vaiko susitikimas.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.