2020-11-19 | 16:29
Vidutinis skaitymo laikas:
Įdomios detalės apie krikščionybę: pas ką Jėzus valgė Paskutinę vakarienę?
Paklausius ne vieno krikščionio, pas ką Jėzus valgė Velykų vakarienę, dažniausias atsakymas būna: „Pas kažkokį vyrą“. Ir tai – jei atsakantysis būna kiek daugiau paskaitęs Bibliją. Tačiau išsamesnio atsakymo paprastai neišgirsti.
Žinoma, rekonstruoti, pas kokį žmogų (ar žmones) buvo valgoma Velykų vakarienė, sudėtinga – juo labiau neįmanoma įvardyti to žmogaus bei jo vardo, tačiau vokiečių archeologas, Naujojo Testamento tyrinėtojas Carstenas Peteris Thiede pateikia gana įdomių įžvalgų šiuo klausimu. Anot mokslininko, viskas šiame epizode remiasi į vyrą su ąsočiu. Kai kuriems turbūt kyla klausimas: kokiu dar ąsočiu? Atsakymas slypi Evangelijos pagal Luką 22,8–13 sk.:
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę“. Jie paklausė: „O kur norėtum, kad mes paruoštume?“ Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis užsuks, ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite.“ Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą.
Taigi, Jonas ir Petras sutinka vyrą su ąsočiu. Gana keistas apibūdinimas, tačiau geras identifikacinis ženklas. Kiek yra žinoma, Jėzaus laikais vandenį ąsočiuose nešiodavo tik moterys – įprastai ant galvos. Vyrai, dažniausiai tik vergai ir tarnai, vandenį nešdavo vandenmaišiuose po pažastimi. Kadangi minėtoje Evangelijos ištraukoje ąsotį neša vyras, galime daryti prielaidą, kad jis priklauso bendruomenei, kurioje nėra moterų, tarnų ir vergų.
Kas tai galėtų būti? Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokia bendruomenė turėjo būti gana didelė – kad gebėtų išlaikyti svečių namus, į kuriuos būtų galima priimti pašaliečius. Tuometinėje Jeruzalėje buvo tik viena tokia bendruomenė – esenai. Jie garsėjo svetingumu, o Pesacho šventės metu svetingumui būdavo skiriamas ypač didelis dėmesys.
Žinoma, vien dėl apsilankymo pas esenus negalime tvirtinti, kad Jėzus ir apaštalai irgi buvo esenai. Tai gali reikšti ir tai, kad tuometinės žydiškos bendruomenės nebuvo viena nuo kitos uždaros.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugsėjo MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 131.28 Eur (1%)
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaidaSąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius