Pasauliui – žinia apie Kauno optimizmo architektūrą

Informacinis vaizdo klipas „Kauno modernizmas – optimizmo architektūra“ sukurtas bendradarbiaujant su architektūros istorikais Marija Drėmaite, Vaidu Petruliu, dailės istorike Giedre Jankevičiūte ir kompanija PVZ.LT.

Peržiūrint klipą galima pasirinkti angliškus, prancūziškus, vokiškus, švediškus, itališkus, rusiškus ir hebrajiškus titrus.

„Sąvoka „Kauno modernizmas“ darosi vis aiškesnė, prisipildo mums aktualaus turinio, bet ar ji tiek pat žinoma pasauliui kaip, tarkime, Tel Avivo bauhauzas ar Gaudí šedevrai Barselonoje? Tikimės, kad šis filmukas padės tarptautinei architektūros gerbėjų auditorijai užsikabinti ir, pasauliui įveikus pandemiją, planuotis keliones į Kauną. Modernistinė laikinosios sostinės architektūra yra viena kertinių „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos dalių, tad siekiame kalbėti apie tai visais šiuo metu prieinamais būdais“, – teigia Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Pasak Lietuvos kultūros atašė Italijoje Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės, pandemijos metu pasikeitus profesionalios kultūros sklaidos užsienyje aplinkybėms, kuriama vis daugiau kokybiško, virtualiai sklaidai pritaikyto turinio, kuris yra pristatomas tikslinėms auditorijoms.

„Kai šį pavasarį diskutavome su įvairiose šalyse dirbančiais kolegomis, išryškėjo kelios reikšmingos temos, viena jų – Kauno modernistinė architektūra. Italijoje šis vaizdo klipas kartu su Kauno modernizmui skirtu paskaitų ciklu pasieks meno istorijos ir architektūros studentus, vėliau bus įtrauktas į universitetų virtualias mokymosi programas“, – apie klipo sklaidą pasakoja kultūros atašė.

Kauno modernizmas sulaukia vis daugiau tarptautinio įvertinimo. 2015 m. šiam fenomenui buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, Kauno miestas taip pat yra pelnęs UNESCO dizaino miesto statusą.

„Tarpukario Kauno modernizmą įvardydami optimizmo architektūra, siekėme išryškinti ne tik estetinį, bet ir istorinį bei socialinį aspektus. Taip Kauno modernizmo architektūros palikimas peržengia siauras meno istorijos ribas ir gali būti suvokiamas kaip politinis, istorinis bei kultūrinis XX a. Europos fenomenas, svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai bei pasaulio paveldui, kuriam atstovauja UNESCO“, – teigia architektūros istorikė Marija Drėmaitė.

Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros atašė dėkoja visai kūrybinei komandai, konsultantams, filmavimo komandą į savo privačius interjerus įsileidusiems modernizmo puoselėtojams bei partneriams: Užsienio reikalų ministerijai ir Kauno miesto savivaldybei.

Lietuvos kultūros institutas kartu su kultūros atašė ir partneriais Lietuvoje sukūrė dar du trumpo metro filmus: tarptautinei ir Lietuvos auditorijai jau pristatyta rež. Vytauto Puidoko dokumentinė apybraiža „Beieškant Vilniaus Gaono“, su Šiuolaikinio meno centru rengiamas filmas apie žydišką Vilnių Eglės Ridikaitės kūryboje (rež. Mikas Žukauskas).

Lietuvos kultūros instituto informacija