Vilniaus licėjaus mokytojas tinklalaidėje griauna mitus: šiais laikais per daug akcentuojame kūrybiškumą

Viso 1 val. trukmės epizodo galima nemokamai klausytis „Spotify“, o paremti asmenine iniciatyva kuriamą tinklalaidę ir gauti daugiau unikalaus turinio – „Patreon“ platformoje.

Pirmoje laidos dalyje sužinosite apie XXI amžiaus mokymo(si) tendencijas Vakarų pasaulyje ir išgirsite požiūrį, kuris, ko gero, papiktins ne vieną šiuolaikinės pedagogikos atstovą. Antroje dalyje A. Berniukevičius papasakos apie discipliną ir trijų pirštų sistemą, kurią pastebėjo vienoje iš Didžiojoje Britanijoje esančių švietimo įstaigų, taip pat pasidalins įžvalgomis, kaip mokyklose reikėtų mokytis matematikos, kad egzaminų rezultatai mūsų šalyje imtų gerėti.

Kas svarbiau šiais laikais: žinios ar kūrybiškumas? 

Šiandien iš mokytojų reikalaujama daryti kuo įdomesnes pamokas: taikyti aktyvius mokymo metodus, naudoti šiuolaikines technologijas, užtikrinti, kad kiekvienas moksleivis patirtų sėkmę ir namo išeitų šypsodamasis. Jei mokinys nesimoko, vadinasi, kaltas mokytojas, kuris nesugebėjo jo sudominti. Bet ar tikrai? A. Berniukevičius sako, kad ne. 

„Aš irgi galiu ateiti į pamoką parepuoti, padainuoti, pašokti, o vaikų emocijos dėl to, aišku, bėgs per kraštus. Bet tai nereiškia, kad tokia mano pamoka bus efektyvi intelektualine prasme. Matuoti reikia ne tai, ar vaikai joje sėdėjo išsišiepę, o kiek informacija išlieka jų galvose. Jeigu aš visą pamoką buvau ta „kalbanti galva“, kaip pravardžiuojamas tradicinis mokytojas, bet žinios mokiniui išlieka ilgą laiką, tai pamoka, mano manymu, buvo aktyvi, nes mokinio galva dirbo“, – įsitikinęs matematikos mokytojas.     

Paklaustas apie bendrąsias kompetencijas, kurios šiuolaikinėje pedagogikoje nuolat akcentuojamos, A. Berniukevičius taip pat ganėtinai kategoriškas: „Laiko planavimas, iniciatyvumas, kūrybingumas, be abejo, yra reikalinga, bet klausimas: kas yra arklys, o kas – vežimas? Jeigu turime chirurgą, kuris labai gerai planuoja laiką, yra iniciatyvus, mokantis bendrauti, bet žiūrėdamas į jus galvoja, kurią jums kūno dalį nupjauti, tai naudos iš tų jo bendrųjų kompetencijų – nulis. O jeigu chirurgas užmerktomis akimis gali jus operuoti, jeigu, be to, jis dar yra ir iniciatyvus, mokantis planuoti laiką ir taip toliau, tada šie gebėjimai jį papildo bei praturtina. Deja, mūsų dienomis žinios nustumiamos į šoną, į priekį iškeliamos bendrosios kompetencijos, ir mes gauname besišypsantį, organizuotą mokinį, tačiau neturintį žinių. Klausimas, kokio lygio specialistas jis tuomet bus.“ 

Ar matematikos egzaminas turėtų būti privalomas? Ką daryti į neviltį dėl jo puolusiam abiturientui? Galop į ką turėtume lygiuotis – Vakarų ar Ryto pasaulio švietimo sistemas? Ir kodėl? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite trečiame tinklalaidės „Prie lentos“ epizode.

Kviečia prisidėti prie tinklalaidės kūrimo 

Tinklalaidę „Prie lentos“ finansuoja tik platformos „Patreon“ prenumeratoriai, savo noru pasirinkę prisidėti prie švietėjiškų lietuvių kalbos mokytojo iniciatyvų – mokytojo dienoraščio rašymo, vaizdo pamokų mokiniams ir suaugusiesiems kūrimo, tinklalaidės apie švietimą įrašinėjimo. Užsiregistravus platformoje visas šis turinys taps prieinamas – galėsite peržiūrėti tiek buvusius, tiek būsimus įrašus. Tapti prenumeratoriais ir paremti tinklalaidės „Prie lentos“ kūrimą galite čia.