2021 04 16

Ieva Šiugždinienė

bernardinai.lt

Garso įrašo trukmė

71 min.

Gilyn į „Amoris laetitia“: ar galima perspausti su kūno teologija?

Saulius Matulevičius
Saulius Matulevičius. Asmeninio albumo nuotrauka

Trečioje „Gilyn į „Amoris laetitia“ tinklalaidėje kalbama apie dokumento skyrių „Šeimos tikrovė ir iššūkiai“.

Skyriuje yra nedidelis paragrafas, skirtas „sveikai savikritikai“, kuriame popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį į tai, kad Bažnyčia ne visada tinkamai skelbė šeimos ir santuokos kilnumą, pernelyg pabrėždama pareigą daugintis, nesiekiant lydėti sutuoktinių pirmaisiais santuokos metais ar teologinį santuokos idealą pateikiant kaip „pernelyg abstraktų, tartum dirbtinai suręstą, tolimą konkrečioms situacijoms ir realios šeimos faktinėms galimybėms“. Šią vietą komentuoja ir savo įžvalgomis dalinasi antropologijos mokslų daktaras Saulius Matulevičius.

Saulius Matulevičius: Man labai patiko šita pastraipa dėl to, kad po dvidešimties metų santuokos aš esu matęs ir savo paties, ir kitų žmonių santuokas iš įvairių pozicijų. <…> Ir ilgainiui susidūrimas su tikrove privertė kelti klausimą apie simbolinio mąstymo santykį su empirine tikrove. <..> Pavyzdžiui, Jono Pauliaus II suformuluota kūno teologija – išskirtinio grožio mintis apie santuokinio intymumo ir sekso šventumo slėpinius. Tai leidžia, pvz., sutuoktiniams pamatyti meilės, į kurią jie yra pašaukti, gelmę ir dieviškumą.

Taigi, kūno teologija suteikia erosui sparnus ir atskleidžia dievišką jo kilmę bei grožį. Teologiniai sparnai pakelia erosą ir sudievina iki tokio lygio, kad jis tampa jau beveik angeliškas. Tačiau taip erosą suabsoliutinus, jis iš dalies netenka savo nedalomos antrosios pusės – išdykumo. Taip interpretuojant, vien tik iš kūno teologijos pusės, sutuoktinių erotinis gyvenimas gali netekti žaismingumo. O erosas, kaip atskleidžia Benediktas XVI enciklikoje „Deus caritas est“ įvade, turi savo šešėlinę pusę, į kurią patenka žaismingumas, pavojingumas, išdykumas. Jis taip pat kalba apie tai, kad graikai ir romėnai kalbėjo apie griaunamąją šito šešėlio galią, kad ribų nepaisymas gali sugriauti žmogų. Tai taip pat yra tiesa. Tačiau sutuoktinių sielovadoje šiandien yra tendencija, kai Jono Pauliaus II kūno teologija gali suteikti sparnus erosui ir atimti iš jo triksteriškumą (pagal anglišką žodį trickster – išdykėlis – aut. past.) Iš tiesų sutuoktiniai santuokoje turi švęsti erosą ne tik angeliškai, bet ir labai empiriškai, tikroviškai. Lytinis aktas šeimoje yra svarbus ne tik simboline prasme, bet jis yra vertingas pats savaime. Tai yra vienas iš sutuoktinių meilės atnaujinimo būdų.

Toliau galima pasakyti, kad eroso pakėlimo efektas svarbus ne tik susituokusiems, bet ir nesusituokusiems katalikams. Man teko kalbėti apie santuoką ir erosą taip oriai, kad kai kuriems žmonėms galėjo atrodyti netikroviška. Turint šituos aukštus idealus, žmonėms visgi reikia grįžti į savo tikrovę ir susirasti sau draugą / draugę ir sukurti santykius. Ir nebūtinai draugė / draugas bus katalikas, o jeigu bus, nebūtinai bus praktikuojantis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Negana to, tarp pačių katalikų, kurie nori sukurti santuoką, „persivalgymas“ kūno teologija lemia tai, kad jie dažnai pamiršta patį eroso aspektą. Santykiuose tarp vyro ir moters turi būti erotinė įtampa. Ir erotinė įtampa turi vesti į santuoką. Berniukas turi ir geisti mergaitės. Tas geismas neturi jo nuvesti į nuodėmę, bet negalima šito aspekto eliminuoti. Kūniško artumo noras yra teisingas, orus ir tikras. Bet jis turi turėti labai aiškią trajektoriją ir turi būti sublimuojamas. Tam, kad išlaikytų pagrindinį šito eroso telosą (aristotelinis terminas, reiškiantis pagrindinę priežastį – aut. past.). Eroso prigimtis yra pakviesti žmogų atsiduoti vienas kitam pilnutinai, santuokos glėbyje, santuokos apsuptyje ir apsaugoje.

Aš pastebėjau, kad tai yra vienas iš šalutinių efektų, kurių niekaip negalėjai numatyti. Kai kada buvo žmonių, kurie nusivylė, kurie sakė, kad „viskas yra debesys, bet realybė ir tikrovė yra kitokie“. <..> Ir problema yra ta, kad, jeigu teologinė kalbėsena yra nepritraukta prie empirinės žmogaus tikrovės, ji gali sukelti nepamatuotų lūkesčių ir sukurti įvaizdžių, kurie nepritaikomi praktiniame gyvenime. Tai tikrai rimtas iššūkis, ir popiežius labai gražiai savo apaštaliniame paraginime apie tai kalba.

Tinklalaidė „Gilyn į „Amoris laetitia“ nagrinėja popiežiaus Pranciškaus dokumentą apie meilę šeimoje „Amoris laetitia“ („Meilės džiaugsmas“).