Psichologai: gyventojams reikia pagalbos dabar, kad krizė netaptų trauma  

„Dabar išgyvename krizę, kurią galima priimti ir susitaikyti, bet ar krizė išprovokuos traumą, priklauso nuo to, ar laiku ir vietoje gausime pagalbą. Dėl šios priežasties itin svarbu nedelsiant reaguoti į krizę ir suteikti gyventojams reikiamą psichologinę pagalbą. Jei pats žmogus su krize nebesusitvarko, jau būtina specialistų pagalba. Kuo anksčiau įsikiša specialistai, tuo mažesnė tikimybė, jog bus išprovokuotas trauminis patyrimas“, – apie pandemijos galimą poveikį kalba Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos (LHPA) prezidentė, psichologė Rosita Pipirienė. 

Problema – ne vienišumas, o priverstinė atskirtis

Pasak psichologės, jei vienas žmogus šeimoje gauna psichologinę ar dvasinę pagalbą, tuomet jis gali teigiamai paveikti ir visus kitus prastai besijaučiančius šeimos narius. 

„Jei vienas asmuo lanko psichoterapiją, automatiškai sveiksta visa šeima. Nebūtina, kad visi šeimos nariai eitų pas psichologus. Reikia pirma gelbėti tą, kuris jautriausias, labiausiai išsibalansavęs, jauniausias. Pavyzdžiui, vaikai yra itin pažeidžiami, nes jų ego ir gynybos sistemos dar nėra susiformavusios. Tačiau jei tėvai stiprūs, ir vaikai gerai jausis. Kaip ir lėktuve – kam pirmam deguonies kaukę uždėti? Ne vaikui, o sau“, – akcentuoja ji. 

Esminė problema pandemijos metu, anot R. Pipirienės, yra ne vienišumas, o atskirtis, mat vienišumas žmogui yra būdingas ir natūralus poreikis, juk net ir kūdikis turi pabūti vienas. 

„Žmogui įgimta turėti vienatvę, nes tik tokiu būdu jis tobulina savo aš. Be vienatvės neįmanoma subrandinti savo vidinio pasaulio. Tai normalus poreikis, kurį reikia gerbti. Bet jei mums užkraunama atskirtis per prievartą, ne tada, kai norime pabūti su savimi, ji išprovokuoja jausmą, kad mes nereikalingi. Prasideda ir visos kitos atmetimo reakcijos. Nebesiformuoja jausmas, kad galime dirbti komandoje, saugumas, reikalingumas, tada pajuntame beprasmybę ir bejėgiškumą“, – aiškina psichologė. 

Pagal žymiąją Abrahamo Maslow žmogaus poreikių hierarchijos piramidę, pandemija išbalansavo vieną pamatinių poreikių – saugumą, todėl savaime nukentėjo ir aukščiau esantys poreikiai, tarp kurių meilė, priklausymas bei saviraiška. 

Taip pat skaitykite:

Darbo netektis – tylioji krizė, apie kurią kalbėti nedrąsu

Su naujais mokslo metais grįžta ir virusai: kada dėl dažnų vaiko ligų reikėtų sunerimti?

Vyriškumo temą nagrinėjantis žurnalistas D. Rakutis: vyrą nuo berniuko skiria prisiimama atsakomybė

Kūno nuovargis ir sielos nuovargis: ar mokame juos atskirti?

Vėžiu sergančioms moterims kompensuojami du nauji vaistai nuo vėžio

Paramos vaikams centro atstovė: suaugusiesiems skaudu galvoti apie smurtą – ypač seksualinį – prieš vaikus

Skandalas po skandalo… Apie moralę po fakto

Kai klasėje nesaugu: kaip emocinė aplinka lemia mokinių ir mokytojų sėkmę?

„Visa poreikių piramidė pradėjo drebėti, nes mirties realybė buvo labai arti. Atsiradus vakcinoms, pavojus kiek sumenko, tad antrasis karantinas yra kiek mažiau perpildytas paniškos baimės nei pirmasis, kuomet pavojus sveikatai ir gyvybei buvo labai akivaizdus. Tai kaipgi išlikti žmogumi krizės akivaizdoje? Pirmiausia reikia pasirūpinti savimi. Jeigu to nepadarysime, tapsime šiek tiek žvėrys, nes savo poreikių nepatenkinantis žmogus sužvėrėja. Tokiu atveju jis negali padėti ir atjausti kito. Žmogumi niekada ne per vėlu būti kaskart iš naujo. Jeigu jaučiuosi egoistiškas, kažką įskaudinau, pasielgiau gėdingai, niekada ne vėlu atsiprašyti“, – pažymi R. Pipirienė. 

Išaugo nerimo lygis ir pagalbos linijų pokalbių trukmė

Emocinės pagalbos tarnybos „Jaunimo linija“ komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės teigimu, tarnybos savanoriai pastebėjo, kad dažniausiai žmonės šiuo iššūkių kupinu metu skundžiasi nerimu.

„Nerimas išaugo, nes yra didelė nežinia dėl ateities, ir kai nebegali planuoti savo gyvenimo, iškart nesijauti jo kontroliuojantis ir galintis jį valdyti. Kovoti su nerimu nereikia, reikia leisti pabūti, išjausti jį ir įvardinti, kodėl jaučiame nerimą. Tuomet daryti tai, ką įmanoma padaryti ir nesijaudinti dėl to, ko neįmanoma pakeisti“, – sako ji. 

Anot R. Stanelytės, skambučių skaičius į liniją nepadidėjo, tačiau gerokai išaugo pačių pokalbių trukmė. „Tai reiškia, kad žmonės nori daugiau kalbėti ir išsikalbėti, taip pat tai rodo, jog skambinantys jauni žmonės supranta, ko skambina, ir tai tik džiugina, nes jie jau žino, jei jiems sunku, tai reikia kalbėti su artimu žmogumi, bet jei tokio šalia nėra, tuomet skambinti ten, kur tikrai bus išklausytas“, – teigia emocinės pagalbos tarnybos atstovė. 

Daugiau apie tai, kaip išgyventi krizę ir susidoroti su psichologiniais sunkumais, bus galima išgirsti gegužės 14–15 dienomis vyksiančioje nemokamoje nuotolinėje konferencijoje „Kaip išlikti žmogumi krizių akivaizdoje?“, kurią organizuoja LHPA, emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“, šeimos ir saviugdos centras „Bendrakeleiviai“. 

Pasak organizatorių, jos tikslas – pateikti daug ir įvairių ir skirtingiems žmonėms suprantamų būdų ir galimybių, kaip gyventi ir būti šiais neramiais laikais. Joje bus galima išgirsti įkvepiančių asmeninių istorijų, kurios suteiks vilties – tai viena pagrindinių renginio žinučių šalies gyventojams.

Šeimos ir saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Živilė Vaitiekūnienė, konferencijoje skaitysianti pranešimą tema „Viltis išgyvenantiems skyrybų skausmą“, sako norinti, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie organizacijos teikiamą pagalbą skyrybas patiriantiems žmonėms. 

„Ši pandemija atnešė daug skaudžių skyrybų, skyrėsi net ir, rodos, tvirtos šeimos. Mes siekiame, kad šie žmonės neužsidarytų, neišgyventų šio skausmo vieni, o išdrįstų ieškoti pagalbos sau ir savo vaikams. Man asmeniškai baisiausia, kad krizės akivaizdoje žmogus ėmė bijoti žmogaus. Turime tikėti ir pasitikėti vieni kitais bei nepamiršti vilties, kuri visada yra, tik priklauso, kaip į ją pažiūrėsi“, – atkreipia dėmesį Ž. Vaitiekūnienė. 

Konferencija vyks „Zoom“ platformoje. Registracija vykdoma el. paštu.

Susiję:

Antanas Mockus

3 min

Lietuvos žmonės – ant perdegimo slenksčio

Antanas Mockus

4 min

Gyvenimas kaip neapibrėžtumas: ko netekome ir ką atradome karantino metu?

Antanas Mockus

5 min

Psichologo patarimai, kaip ištverti nerimą visuotinės panikos akivaizdoje

Antanas Mockus

5 min

Ar krikščioniui reikalingas psichologas?