Sekmadienio meditacija. Būti Dievo artume

Advento III sekmadienio – „Gaudete“ – Dievo žodis.

Poreikis būti išgelbėtam iškyla tuomet, kai jau yra blogai, kai kenčiame – išgyvename ligą, gyvenimo tragediją ar neteisybę. Būtent apie tai skaitome Evangelijoje – Jonas Krikštytojas patiria didžiulę neteisybę – būdamas nekaltas, sėdi kalėjime.

Jonas laukė Mesijo, skelbė Jį ir suvokė, kad jo pašaukimas – būti tuo, kuris Mesijui tiesia kelią, ruošia Jo atėjimą, kad jo gyvenimas bus sukoncentruotas į vieną vienintelį gestą – parodyti pasauliui Kristų, Mesiją, pasaulio Išgelbėtoją. Bet išgyvendamas kalėjimo patirtį Jonas pasiduoda abejonėms: ką gi reiškia išganymas? Juk Jonas skelbė, kad Mesijas iškart atneš teisingumą, o dabar ne tik neatėjo žadėtasis teisingumas, bet ir jo mokiniai sako, jog Jėzaus veiksmai, Jo žodžiai, ko gero, nelabai sutampa su tuo, ką Jonas nešiojosi savo mintyje.

Kai Jonas nusiunčia mokinius paklausti Jėzų, ar Jis yra „tas, kuris turi ateiti“, Jėzus nepateikia sąrašo idėjų, dogmų, paaiškinimų, bet kalba apie tai, kas vyksta, – „aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama Geroji Naujiena“. Jonui netampa aiškiau, netgi pasunkėja, nes jis viską turi suprasti per ženklus. Jėzus jam parodo labai svarbų dalyką – istorija, gyvenimas yra Dievo apsireiškimo vieta, o ne idėjos, ne žodžiai.

Pats Jonas žinojo: Izraelyje buvo tokia religinė nuostata, kad liga – nuodėmės pasekmė (Sir 38, 15). Kai Jėzus pagydo ir prikelia iš numirusiųjų – tai gali pasirodyti visiškai nesuvokiama, nes Jis kaip tik turėjo įvykdyti teisingumą tiems, kurie nusideda. Izraelio logika labai aiški: jeigu tu sergi, jeigu kenti arba tau nesiseka, vadinasi, tu arba tavo tėvai padarė nuodėmę, tad tau vykdomas teisingumas. Tačiau Jėzus parodo, kad visa tai nėra Dievo mintis. Šitas visų laukiamas Mesijas ne tik neteisia ir neskelbia bausmių, bet dar ir tiesiogiai parodo, kad žmogaus vargingumo realybė taps Dievo apsireiškimo vieta, tas gyvenimo dugnas taps vieta Dievo prisilietimui.

Ateidamas Mesijas supurto mūsų mąstymą. Kai kas nors yra išbandomas per vargą, per kančią, Kristus ateina ištiesdamas ranką, perkeisdamas mintis ir troškimus. Jis neteisia, nors žmogus norėtų, kad būtų nuteistas kaltasis, kad Dievas elgtųsi taip, kaip man atrodo esant teisinga. Ir jeigu taip nevyksta, tuomet žmogus pats pradeda teisti netgi patį Dievą…

Taigi Jėzus ateina ir parodo, kad išgelbėjimas, visa ko prasmė ne ateina iš išorės, o kaip tik yra centre to, ką aš išgyvenu, ten, kur aš kenčiu, kur man skauda, kur išgyvenu neteisybę, nes pati žmogaus situacija, kančia, išgyvenimai yra šauksmas būti išgelbėtam. Išgelbėjimas pasirodo per pačią kančią, išbandymą, o ne per norą pabėgti, paneigti, užsidaryti, užsiblokuoti – jis pasirodo konkrečiame gyvenime, mano išgyvenimo realybėje. Tai ir yra tikrasis Mesijo laukimas, kad Dievas ateitų ir pasirodytų kaip tas, kuris yra šalia, netgi tuomet, kai man labiausiai sunku.

Taip pat skaitykite:

Šv. Kryžiaus Jono „Kopimas į Karmelio kalną“ ir „Tamsioji naktis“: vienas traktatas ar du savarankiški kūriniai?

Popiežius: liturgijos reformos reikėjo tam, kad tikintieji nebūtų pasyvūs ir nebylūs

Kaip nenustoti būti laimingam?

Pasiaukojimą sugrąžinti į vietą

Ar Katalikų Bažnyčia tikrai garbina stabus?

Dievo Sūnau, kuo iš tiesų mes Tave laikome?

Popiežius sekmadienio vidudienį: kas man yra Jėzus?

„Mylėk ir daryk, ką nori“ – bet yra viena sąlyga

Jėzus atveria neįtikėtinus horizontus – jie yra visiškai už to, ką mūsų mąstymas gali ir nori suprasti. Tai suvokimas, kad gyvenimo negaliu sulaikyti ir suvaldyti savo rankomis, nors ir labai norėčiau, kad įvykiai mane pasiveja, kad planai subyra kaip smėlio pilys. Vienintelis išgelbėjimo kelias ir durys yra tikėjimas – priėmimas To, kuris ateina ir sako: „Aš noriu būti šalia tavęs“, – pats Jėzus. Jis yra tas, kuris žengia šalia, yra visų mūsų išgyvenimų centre, padeda viską pakelti ir priimti, viską peržengti ir pamatyti šviesą.

Blogis, kančia, išbandymai ateina, bet tikint jie negali manęs paliesti, negali paliesti mano centro – išgyvenu juos, tačiau jie nėra pats mano gyvenimas. Didžiausias blogis mūsų dienomis – kaip tik susitapatinti su kančia, su išbandymu. Ir Jėzus sako: „Ne, tu nesi tai ir nesileisk to įveikiamas!“

Kuo labiau artėjame prie Kalėdų, tuo plačiau prieš akis atsiveria nauji horizontai, padedantys pamatyti savo gyvenimą Dieve, nes Jo vienintelis troškimas yra būti kartu su manimi visose mano gyvenimo situacijose, nesvarbu, ar jos būtų džiaugsmingos, ar skausmingos.

Šiandien Jonas Krikštytojas yra ateinančio Išganymo liudytojas būtent todėl, kad abejoja ir parodo, jog Išganymas nėra automatiškas visų poreikių tenkinimas čia ir dabar. Jonas yra tarsi „nendrė, blaškoma vėjo“, bet ir „didžiausias iš pranašų“. Išganymas yra absoliutus naujumas, leidžiantis patirti perėjimą nuo susikoncentravimo į išbandymus, nuo užsidarymo savyje prie Meilės – prie paties Dievo artumo ir Jo rankos – Dievo, kuris eina šalia, kartu nešdamas su manimi visas naštas ir visą mano gyvenimą.

Nešti, įveikti ir per šitai matyti, ką man toji meilė dovanoja. Atsiversti reiškia žiūrėti „už“… Kančia, išbandymas, liga, karas nėra meilė, ir Dievas tikrai mūsų nemoko matyti visko kaip meilės ženklo, nes tai būtų absurdas. Jis moko mus visa tai priimti ir kartu su Juo išgyventi viską perkeičiančios meilės tikrovėje. Taip, žaizdos ir randai lieka, bet ne tai sudaro mano gyvenimo centrą.

Taigi kuo labiau artėjame prie Kalėdų, tuo plačiau prieš akis atsiveria nauji horizontai, padedantys pamatyti savo gyvenimą Dieve, nes Jo vienintelis troškimas yra būti kartu su manimi visose mano gyvenimo situacijose, nesvarbu, ar jos būtų džiaugsmingos, ar skausmingos. Nes Jis pažadėjo: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 26, 20).

Šis Džiaugsmo sekmadienis yra skirtas būtent tam – atpažinti Dievo artumą, netgi kai ištinka sudėtingiausios gyvenimo situacijos. Atpažinti ir nudžiugti. Amen.

Brolis Jokūbas Marija Goštautas OP yra kunigas, Rytų Bažnyčių dvasingumo teologas, Pamokslininkų ordino vienuolis, Vilniaus dominikonų šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno prioras.

Susiję:

Jokūbas Marija Goštautas

3 min

Artumas, kuris gydo

Jokūbas Marija Goštautas

3 min

Gyvenimo pluta

Jokūbas Marija Goštautas

8 min

Jaunimas ir prasmės krizė

Jokūbas Marija Goštautas

3 min

Amžinybė, samarietis ir užeiga