19 min
2022-09-16 | 23:02
Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:
11 min.
2022-09-16 | 23:02
Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:
11 min.
Pastatai transformeriai. Bokšto skveras – ambicingas seniausios Vilniaus ligoninės ansamblio atgimimas
Istorinių vietų, kurių tyrimams būtų skirta tiek jėgų, o šeimininkai glaudžiai dirbtų su didele specialistų komanda, kai techninių sprendimų beveik visiškai neribotų biudžetas, pasitaiko retai.
Įžengus pro nedidelius vartus Bokšto gatvėje, atsiveria ne tirštai užstatytas senamiesčio kvartalas, o atvira, žalia erdvė ir pasitinka beveik 300 metų liepa – seniausia Vilniaus senamiestyje. Tai pirmasis iš keturių šio komplekso vidaus kiemų, suformuotų po 13 metų trukusio komplekso rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Šiandien čia galima rasti 6000 kv. metrų ploto pastatų kompleksą, kuriame veikia SPA, restoranas, biurai, apartamentai, renginiams skirtos erdvės. Keturi kiemai, penki istoriniai pastatai ir du nauji tūriai šiandien sudaro vientisą ansamblį, kuriame dera dėmesys istoriniams sluoksniams ir ambicingi inovaciniai sprendimai.
Kadaise tai buvo kelios, skirtingiems šeimininkams priklausiusios, valdos. XV–XVI amžiaus istoriniuose šaltiniuose buvo minimi čia stovėję mūriniai pastatai. Po Smolensko vyskupo Boguslavo Korvino-Gonsievskio 1744 m. fundacijos, teritorijoje įkurta Vargšų ligoninė.
Dabartinė komplekso teritorija suformuota 1812 m., prijungus prie ligoninės gretimos posesijos žemę. Tu metu kompleksui prigijo Savičiaus ligoninės vardas. Taip palaipsniui ši gotikinių rūsių ir barokinės architektūros kupina erdvė tapo seniausiu Vilniuje veikiančiu ligoninės pastatų kompleksu.
Stiprūs pokyčiai šios vietos laukė XIX amžiuje. Buvo pakeisti pastatų fasadai, nugriautos jų dalys ir net buvusioje koplyčioje įrengtos palatos, taip sunaikinant jos pradinę struktūrą ir sakralų erdvės charakterį.
Sovietmečiu pastate įkurdinus odos ir venerinių ligų dispanserį pastato būklė smarkiai nukentėjo. Bėgant metams buvo keičiamos langų ir durų ertmės, planinė struktūra, laiptinės, nuardyti dekoro elementai ir bokšteliai. Komplekso vaizdas vis labiau keitėsi, tolo nuo savo pirminio charakterio, o XX amžiaus pabaigoje buvo visai apleistas.
Po 2000-ųjų prasidėję teritorijos archeologiniai tyrinėjimai truko ne vienus metus ir savo apimtimi iki šiol yra vieni didžiausių Vilniaus senamiestyje. Vietomis čia tyrinėtas net septynių metrų gylyje rastas kultūrinis sluoksnis. Jame aptikta daug palaidojimų ir radinių, kurių amžius siekia nuo XIII a. antrosios pusės iki šių dienų. Vertingiausi jų buvo perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Taip pat skaitykite:
MO Jaunos kritikos stipendijos laureatė A. Jasiukaitytė: „Man svarbu, kad pats tekstas irgi būtų meno kūrinys, o ne tiesiog dokumentas“
G. Lukaitė apie savo autorinės technikos atradimą: pamačiau, kad išeina maži stebuklai
Caravaggio „Šv. Marijos Magdalietės ekstazės“ interpretacijos: „Jos transformacija įvyko viduje“
Antropologė A. Teleišė: „Šiandien miestai ieško naujų būdų pasakoti apie save“
Atnaujinta Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia švyti nauju stogu ir mūru
„Vizionierė, įtvirtinusi savitą pasaulį“: Kolumbijoje kūrusios menininkės N. Šivickas darbų panorama pasiekė Lietuvą
Sakralizuoti „sekretai“ ne po stiklo šuke, o dvaro rūsyje
Tyrimų metu atsivėrusioje tuščioje erdvėje naujojo projekto autoriai įkurdino požeminę stovėjimo aikštelę, SPA ir įgyvendino kvartale nemažą funkcinę programą, neužstatant vidinių komplekso erdvių, kiemelių ar gatvių išklotinių. Nauja architektūra užpildė tai, kas buvo išgremžta, vietomis pasislėpdama nuo stebėtojo akių tam, kad geriau atsiskleistų istoriniai pastatai, o vietomis aiškiai pademonstruodama save ten, kur matoma jungtis tarp seno ir naujo yra motyvuota ir neišvengiama.
Milžiniškos, smulkiais dalinimais nesuskaidytos koplyčios langų plokštumos, be sudūrimų sumontuota grindų danga, paslėptos inžinerinės sistemos arba veidrodiškos plieno plokštumos – technologiškai itin sudėtingi, ambicingi sprendimai, kuriuos realizuoti pavyksta ne taip jau dažnai.
Lankytojo akį labiausiai traukia poliruotos japoniško plieno plokštumos, atspindinčios aplinką – istorinius pastatus, žolynus, dangų. Tačiau vienas sunkiausiai gimusių naujos architektūros prisilietimų čia beveik nepastebimas iš išorės. Komplekso biurų erdves vainikuoja dvigubo stogo karūna. Tai sprendimas, padėjęs įlieti į pastato interjerą daugiau šviesos, suformuoti įspūdingą pastogės erdvę, bet tuo pat metu pastato išorėje išsaugoti švarų, barokinį stogų charakterį, nesuskaidytą stoglangių intarpais.
Prie šio komplekso projekto drauge dirbo pirminę koncepciją kūręs „Studio Seilern Architects“ architektų biuras iš Jungtinės Karalystės ir sumanymą tobulinę bei įgyvendinę „ARCHINOVA“ architektai, vadovaujami architekto ir paveldo specialisto Antano Gvildžio. Pradinis sumanymas čia įrengti viešbutį neišvengiamai pakito, atsižvelgiant į istorinių, archeologinių tyrimų duomenis. Projekto autoriai išsikėlė sau tikslą ne istorinius pastatus kiek įmanoma pritaikyti visiškai naujai funkcinei programai, o pačią programą adaptuoti taip, kad ji kuo labiau leistų atsiskleisti paveldui.
Pasakojimą rengė architektūros istorikas dr. Matas Šiupšinskas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4512.66 Eur (18%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius