Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

19 min.

Pastatai transformeriai. Kauno Prisikėlimo bažnyčia – sovietmečiu nuvainikuotas tarpukario tautos prisikėlimo simbolis

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

1922 m. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune kilo idėja pastatyti paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Savo dideliu aukščiu, iškilusi ant Žaliakalnio kalvos, matoma iš bet kurio miesto taško, bažnyčia turėjo simbolizuoti tautos prisikėlimą ir tapti tikra modernėjančio miesto karūna.

Bažnyčią nuspręsta pastatyti Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga. Tiesa, idėja neapsiėjo be karštų debatų. Svarstyta, kad tokiu simboliu galėtų tapti ir muziejus, paminklas knygnešiui ar kitas objektas, sujungiantis visą tautą, neatsižvelgiant į tikybą, kalbą ar politines pažiūras. Buvo siūlymų laukti, kol bus išvaduotas Vilnius, ir iškilmingą statinį pastatyti ta proga ten.

Vis dėlto 1926 m. arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko iniciatyva dėl bažnyčios statybos buvo sušauktas platus visuomenės susirinkimas. Jame dalyvavo per 200 Lietuvos šviesuomenės veikėjų. Suformuoto statybos komiteto simboliniais garbės pirmininkais tapo pats arkivyskupas ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. 

Paskelbus pirmąjį bažnyčios projektų konkursą, iš pateiktų 15 projektų buvo premijuoti trys darbai: architektų Jono Krasausko, Felikso Vizbaro ir Karolio Reisono. Nepaisant to, konkursas ir jo rezultatai sulaukė didelės kritikos. Nė vienas projektas esą iki galo neatitiko simbolinio pastato, reprezentuojančio visos tautos atgimimą, lūkesčių. K. Reisonui buvo pavesta paruošti dar vieną – naują, projektą. Ir antrasis, nepaisant jo įspūdingo mastelio ir puošnumo, buvo gana aršiai sukritikuotas. Nors pastarajam projektui įgyvendinti buvo pradėtos rinkti aukos, po ilgų debatų jo buvo atsisakyta, o architektui pavesta parengti dar vieną, šį kartą jau galutinį, projektą.

Prisikėlimo bažnyčios stogo terasa. Romualdo Požerskio / Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka
Radijo gamyklos iškraustymas. Romualdo Požerskio / Vytauto Didžiojo karo muziejus nuotrauka
Prisikėlimo bažnyčios statyba. Kaunas. Vaizdas nuo Žaliakalnio. Giedrės Jankevičiūtės asmeninio archyvo nuotrauka

Dabartinės Kristaus prisikėlimo bažnyčios projektas to meto kontekste buvo gana progresyvus. Nepaisant jos architektūroje matomo tradicionalizmo (bažnyčios tūrinė kompozicija yra klasikinės trinavės struktūros), buvo planuojama, kad ant šventovei tuo metu neįprasto plokščio stogo ne tik bus rengiamos pamaldos, bet ir ši vieta taps nauja turistinės traukos vieta mieste. 

1934 m. iš Jeruzalės Alyvų kalno buvo atvežtas ir Lietuvos I Eucharistinio kongreso metu pašventintas simbolinis kertinis bažnyčios akmuo (jį bažnyčios lankytojai gali pamatyti išeksponuotą prienavyje). Taip prasidėjo bažnyčios statyba, o 1939-aisiais jau buvo pradėti vidaus įrengimo darbai.

Dėl lėšų trūkumo statybos iki sovietinės okupacijos nebuvo baigtos. Kai Lietuvą okupavę rusai 1940 m. šventovę konfiskavo, Prisikėlimo bažnyčios statybos darbai dar nebuvo užbaigti: trūko perdangų, laiptų bokšte, interjero įrangos. Vokiečių okupacijos metais čia buvo įkurtas popieriaus sandėlis. 1952 m. Stalinas pasirašė įsakymą Kauno mieste nebaigtos bažnyčios pastate įrengti radijo gamyklą. Šios transformacijos metu centrinė nava be skrupulų buvo padalinta perdangomis į penkis, o šoninės – į tris aukštus. Fasaduose buvo iškirstos didelės angos pramoniniams langams.

Svarbiausia ir galutinė šio pastato transformacija prasidėjo tik 1988 m., bažnyčią grąžinus tikintiesiems ir ėmus rengti rekonstrukcijos projektą (architektas Henrikas Žukauskas, inžinierius prof. Antanas Kudzys). Šventovę atkurti buvo planuojama iki 2001 m., tačiau statyba pareikalavo ne tik didelių lėšų – neišvengta diskusijų dėl šventovės modernizavimo, naujos estetikos. 

Prisikėlimo bažnyčios rekonstrukciją daugelį metų projektavo ir vykdė architektas Algimantas Sprindys. Bažnyčia, pradėta statyti 1934 m., buvo baigta ir pašventinta tik po 70-ies metų, per 2004 m. šv. Kalėdas.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika dėl savo mastelio, urbanistinės ir politinės reikšmės yra neabejotinai reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. Santūraus, detalėmis neperkrauto, plokščio stogo ir modernių konstrukcijų statinyje ryškios tiek tarptautinės modernizmo idėjos, tiek lokalios formų interpretacijos. Šiuo požiūriu itin išraiškingas bažnyčios bokšto angų raštas, primenantis tautinę juostą. 

Vienas svarbiausių estetinių sprendimų – tankus vertikalių linijų ritmas, bažnyčioje kuriantis simbolišką šviesos ir tamsos žaismą – būdingas daugeliui visuomeninės paskirties tarpukario objektų Kaune.

Pasakoja architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis.

Jono Krasausko Kauno Prisikėlimo bažnyčios konkursinis projektas 1928 m. Žurnalo „Savivaldybė“ nuotrauka (1933 m.)
Felikso Vizbaro Kauno Prisikėlimo bažnyčios konkursinis projektas 1928 m. Žurnalo „Savivaldybė“ nuotrauka (1933 m.)
Karolio Reisono Kauno Prisikėlimo bažnyčios konkursinis projektas 1928 m. Žurnalo „Savivaldybė“ nuotrauka (1933 m.)
Neįgyvendintas Karolio Reisono Kauno Prisikėlimo bažnyčios projektas 1929 m. Žurnalas „7 meno dienos“ nuotrauka (1929 m.)
Lankstinukas Prisikėlimo bažnyčios Kaune rėmėjui. Žemaičių vyskupystės muziejaus eksponatas
Kauno Prisikėlimo bažnyčios statyba 1938 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka
Kauno Prisikėlimo bažnyčios statytojai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka
Kauno Prisikėlimo bažnyčios statyba 1936 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka
Ant Kauno Prisikėlimo bažnyčios stogo. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Bažnyčios pastate įkurta radijo gamykla ir naujas gamyklos „Banga“ priestatas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Radijo gamykla. Bokšte matomas užrašas „Šlovė TSKP“. KTU ASI archyvo nuotrauka
Radijo gamykla iš apatinės miesto terasos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien