Simona Merkinaitė

Rizika išduoti pažadą aukoms šiandien kyla toms visuomenėms, kurios prisiima politinę kaltę už praeitį.

Istorija prasideda nuo mūsų pastangos įvaldyti įvykius, o ne tik leisti, kad jie mums įvyktų.

Europos tragedija ta, kad Rusija iš kartos į kartą daro tokį patį strateginį pasirinkimą. Šiandien už tai kainą moka Ukraina.

Jei manome, kad dabartinės Rusijos kariuomenės ribos pasiektos, neturėtume apsigauti būdami pernelyg optimistiški.

Postmoderni, putiniška tironija remiasi asmens demotyvacija ir neveiksnumu.

Šiandien mūsų pasaulis dar stovi, nes jį griaunančią jėgą atremia ukrainiečių rankos.

Priešingai nei Amerikos, Rusijos progreso į modernumą vektorius persmelktas griežto, iš viršaus (monarcho) užduodamo gyvenimo ritmo.

Valdžią galima ir būtina kritikuoti, bet ar tikrai bloga valdžia yra motyvas taikytis į vieną rimčiausių valstybinių minėjimų?