„Fluxus“ 60-metis, Jurgio Mačiūnio 90-metis ir paroda kaip vaistas nuo gyvenimo pilkumo

Kaip ir prieš šešiasdešimt metų, taip ir dabar „Fluxus“ judėjimas ir toliau provokuoja žiūrovą, nesitaiksto su politikos ir kultūros rutina, kviečia būti spontaniškiems, juoktis, nusišypsoti ir linksmiau pasižiūrėti net ir į pačius rimčiausius dalykus. 

Šio avangardiško jubiliejaus proga „Fluxus“ kūrybinio palikimo puoselėtojas Lietuvoje Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC) kviečia į parodą „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“. Joje didžiausias dėmesys skiriamas „Fluxus“ popiežiui Jurgiui Mačiūnui, kurio 90-metį šiemet minime. Kartu švenčiame ir „Fluxus“ 60-metį.

Paroda yra ne jubiliejinis, o „fluxinis“ renginys su koncertų ir performansų programa, apie kurią ir kalbamės su JMVMC vadovu, kompozitoriumi GINTARU SODEIKA ir parodos kuratore, poete, menotyrininke, meno kritike LAIMA KREIVYTE.

Gintarai, jau daugelį metų Jūsų vadovaujamas Jono Meko vizualiųjų menų centras yra vienas pagrindinių „Fluxus“ kūrybinio palikimo puoselėtojų Lietuvoje. Turite didžiulę atsakomybę dėl tinkamo ir tikrai fliuksiško jubiliejaus paminėjimo. Kaip planuojate nustebinti meno centro lankytojus šį kartą? 

Mes, kaip tikri „Fluxus“ meno atstovai, ir toliau labiausiai vadovausimės spontaniškumu. Jau pernai startavo didžiulio susidomėjimo sulaukęs projektas „Non Budget Art“ (NBA), skelbiantis, kad tikras menas nebūtinai turi remtis biudžetu, taigi, net priartėjus šiam minėjimui, paliekame erdvės idėjoms iš šalies ir kviečiame jungtis visus, kurie nori prisidėti minint „Fluxus“ jubiliejų. 

Taip pat nuo kovo mėnesio „Fluxus“ gerbėjus jau džiuginame ir mobiliąja programėle „Flux Lab’as“, kurią irgi kūrėme galvodami apie šį jubiliejų. Programėlė yra nemokama, ją galima atsisiųsti į savo išmaniuosius įrenginius lietuvių ir anglų kalbomis. Kartu su komanda labai džiaugiamės, kad mobilioji programėlė sulaukė itin didžiulio susidomėjimo, ir ją savo kišenėje gali turėti kiekvienas „Fluxus“ gerbėjas. 

Parodoje Jūs pats kuruosite koncertų ir performansų programą. Gal galite atskleisti, kuo šį kartą nustebinsite „Fluxus“ judėjimo gerbėjus Lietuvoje? 

Ši paroda mums svarbi keliais aspektais. Šiais metais minimi du mums svarbūs jubiliejai – „Fluxus“ judėjimas mini šešiasdešimtmetį, o Jurgis Mačiūnas – devyniasdešimtmetį. Šią parodą pradėjome planuoti jau seniai. Iki šiol mes savo turimą „Fluxus“ kolekciją eksponavome užsienyje arba kitose Lietuvos erdvėse, tačiau ne Užupyje, nes tam paprasčiausiai neturėjome tinkamų sąlygų. Kolekcija ypač vertinga.

Tačiau šie metai mums – lūžio metai, turime tinkamas sąlygas, pagaliau turime ir naują erdvę, kurioje centro lankytojai gali žiūrėti filmus ir stebėti performansus. Taigi dalis „Fluxus“ kolekcijos bus eksponuojama pirmą kartą mūsų centre. Kita dalis parodos šiuo metu yra rodoma Seule. Kaip jau minėjau, parodą sudaro du segmentai: jau aptarta dalies „Fluxus“ kolekcijos paroda ir filmų bei performansų programa. Lankytojai turės galimybę pasižiūrėti filmą „Zefiro torna“, kuriame Jonas Mekas savita kino kalba, glaustai ir labai ryškiai papasakoja „Fluxus“ ir Jurgio Mačiūno istoriją. Šį filmą mūsų centre bus galima pamatyti kiekvieną dieną.

Taip pat vyks įvairūs performansai. Artimiausias jų – jaunos mūsų šalies performansų meistrės Aistės Radzevičiūtės ir jos kūrybinės komandos performansas „Laisvės tylios“, jis bus pristatytas žiūrovams gruodžio 3-iąją. Taip pat programą rengia ir kiti žinomi performanso menininkai, ryškūs šio žanro atstovai – geriausio jaunojo „ArtVilnius’21“ menininko vardą ir mugės mecenatų premiją gavęs menininkas Denisas Kolomyckis. šios parodos kuratorė, poetė, menotyrininkė, meno kritikė Laima Kreivytė bei kiti.

Parodą planuojame atnaujinti įvairiais kitais kūriniais, kad meno centro lankytojai turėtų galimybę išvysti kuo platesnį kolekcijos spektrą. Svarbu paminėti ir tai, kad parodą globoja Niujorke gyvenantis menininkas Jeffrey Perkinsas, kuris Vilniuje praleido pastaruosius porą mėnesių, nes šiuo metu kuria filmą apie tris milžinus: Jurgį Mačiūną, Vytautą Landsbergį ir Joną Meką.

Didžiulio atgarsio susilaukęs J. Perkinso filmas „Jorge“ smalsuoliams leidžia tikėtis, kad ir nauja juosta taps labai ryškiu įvykiu. Niujorke gyvenantis menininkas J. Perkinsas yra tikrasis „Fluxus“ judėjimo narys, į savo tarpą jį priėmė Jurgis Mačiūnas. Kelių serijų filmas planuojamas pristatyti kitų metų pradžioje per Lietuvos nacionalinę televiziją. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad šiems mums itin svarbiems jubiliejams esame tikrai pasiruošę. Stebinsime ne tik meno centro lankytojus, tačiau ir patys save.

Laima, Jūs esate parodos „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ kuratorė. Į ką labiausiai siūlytumėte atkreipti dėmesį parodos lankytojams?

Kadangi ir pačios parodos pavadinimas – „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“, mano nuomone, svarbu paminėti du dėmenis. Jurgio Mačiūno biografijoje ir svarbi jo, kaip grafikos dizainerio, kūrybinė veikla. Šioje parodoje ir meno kūriniai, ir dokumentai yra eksponuojami kartu, todėl tam tikri biografijos faktai susipina su meno kūrinių faktais. Labai svarbus tampa ir sklaidos aspektas. Visa to spausdinto vaizdo ir žodžio pateikimo estetika ir poveikis žiūrovui, t. y. „Fluxus“ laikraščiai, „Fluxus“ vardų kortelės, „Fluxus“ instrukcijos.

Dar vienas itin svarbus aspektas – tuometinis politiškumo aspektas, siekiantis keisti visuomenę, sudaryti menininkams sąlygas kurti, veikti, dirbti kartu, prekiauti savo darbais. Tačiau tai buvo kritiškas menas, o kritiškumas ypač atsispindi šioje „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ parodoje. 

Galbūt dauguma žmonių, išgirdę apie „Fluxus“, pagalvoja, kad tai jau sena ir daug kartų matyta. Gal galėtumėte pažymėti, kas naujo ir galbūt kitokio šioje parodoje? 

Pastebimai išryškėja tam tikros jungtys tarp istorinio „Fluxus“ judėjimo, tam tikrų revoliucinių jo užmojų ir Lietuvos Nepriklausomybės pradžios emancipuotų nuotaikų bei politikos. Man atrodo, ypač svarbu pažymėti tai, kad šioje parodoje šalia „Fluxus“ kolekcijoje esančių darbų taip pat bus eksponuojami ir šiuolaikinių mūsų šalies menininkų kūriniai. Pavyzdžiui, Mindaugo Ratavičiaus ir Giedriaus Kumetaičio „Fluxus džinai“. Taip pat bus eksponuojamas Kęstučio Grigaliūno, Redo Diržio ir Arūno Kulikausko darbas „Fluxus popiežius“. Tikrai labai džiaugiuosi tuo, kad šalia „Fluxus“ kolekcijoje esančių darbų Jono Meko vizualiųjų menų centre lankytojai turės galimybę išvysti ir šiuolaikinių menininkų kūrinių, su jais susipažinti. 

Ko palinkėtumėte parodos „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ lankytojams? 

Žinoma, įkvėpimo, įspūdžių ir gerai praleisti laiką. Taip pat tam tikro linksmo politiškumo. Viena vertus, sugebėti žvelgti į tikrovę linksmai ir žvaliai nusiteikus, tačiau kartu būti kritiškiems ir politiškiems mus supančiai aplinkai. Juk ir pats Jurgis Mačiūnas buvo savotiškas vaistas nuo gyvenimo pilkumo, rutinos ir stagnacijos.

Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC) – 2007 m. įkurta viešoji įstaiga, sauganti, kaupianti, nuolat eksponuojanti pasaulinio garso „Fluxus“ menininkų iš Niujorko Jurgio Mačiūno ir Jono Meko kūrybinį palikimą. Tai vienas unikaliausių meno centrų Lietuvoje, išskirtinai populiarinantis kino klasiką, intelektualųjį dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną, kaupiantis avangardinio kino archyvą. Menų centro kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų – tai yra trečia pagal dydį „Fluxus“ kolekcija pasaulyje po Niujorko Moderniojo meno muziejaus ir Štutgarto valstybinės galerijos. JMVMC siekis – ne tik saugoti „Fluxus“ palikimą, bet ir populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną. Taip pat ieškoti, atrasti ir pasauliui parodyti jaunų Lietuvos vizualistų darbus. JMCMC įsikūręs Vilniuje, Užupyje, Malūnų g. 8. Meno centro lankymas nemokamas.

Jono Meko vizualiųjų menų centro informacija