2020 11 10

Kristina Tamelytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Dingusio Vilniaus galerijos: Subačiaus vartai

Zigmuntas Čaikovskis, Subačiaus vartai (1940 m.). Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus eksponatas

Viename grafiko Petro Repšio darbų „E’da Subačiaus Vartai“ (1990 m.) virš Vilniaus peizažo pakibę sklendžia Subačiaus vartai. Tai vienas įdomiausių menininko piešinių: jame tarsi į kasdienišką, Nepriklausomybės pradžios apskurusį Vilnių įsiterpia ir jau dingusio Vilniaus elementas. Atrodo, kad P. Repšys žaidžia magiškojo realizmo detalėmis ir stengiasi sukurti veik siurrealistinį Vilniaus vaizdą, kuriame susipina daug įvairiausių laikotarpių miesto sluoksnių.

Subačiaus vartai ir Vilniaus gynybinės sienos bastėja – vartų bokštas stovėjo dabartinių Bokšto, Subačiaus ir Strazdelio gatvių sankryžoje. Dabar jo pamatų likučiai yra po Subačiaus gatvės važiuojamąja dalimi. XVII a. jie buvo rekonstruoti ir su bastėja sudarė vientisą gynybinę liniją Vilniaus pietryčiuose.  Šaltiniuose vartai pirmąkart paminėti 1528 m., bet išmūryti kiek anksčiau tarp 1503–1522. Architektūriniu požiūriu tai vienas įdomiausių to laikmečio pastatų, išvaizda žymiai besiskiriantis nuo kitų miesto sienos vartų. Pro Subačiaus vartus ėjo strateginis kelias į Vitebską, Polocką, Smolenską ir Maskvą. 

Piešėjas Zigmundas Čaikovskis stambiu planu, sodria bei minkšta linija pavaizdavo Subačiaus vartų ansamblį, į kurį veda tiltas. Vartai masyvūs, kompaktiški, pats statinys didingas, su dviem apvaliais bokštais kampuose, užsibaigiančiais smailais stogeliais, o siena su šaudymo angomis aukšta, viršuje dantyta.

Juozas Kamarauskas, Subačiaus vartai ir miesto fortifikacija (1897 m.). Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus eksponatas

Architektūriniu požiūriu Subačiaus vartų bokštas buvo bene vertingiausias Vilniaus miesto gynybinėje sienoje. Jo viršutinį aukštą supo ne tik paprastos angos, skirtos šaudyti tolyn, bet ir mašikulos. Mašikulos yra žemyn nukreiptos angos tarp gynybinių sienų ar gynybinių bokštų viršutinės dantytos dalies konsolių, pro kurias į prie sienos esančius šturmuojančius būdavo mėtomi akmenys, pilamas verdantis vanduo ar aliejus, įkaitintas smėlis.

1785–1786 m. Pranciškus Smuglevičius LDK Vyriausiojo tribunolo maršalkos Adomo Kazimiero Čartoriskio ir LDK kanclerio Joachimo Chreptavičiaus užsakymu nutapė Vilniaus miesto ir jo architektūros vaizdų ciklą, kuriame užfiksuoti Subačiaus vartai ir kiti Vilniaus gynybinės sienos elementai, tokie kaip Aušros (Medininkų) vartai, bokštas netoli Halės turgavietės, Rūdininkų vartai, Vilijos vartai, Trakų vartai ir gynybinė siena netoli Subačiaus vartų. P. Smuglevičius (1745–1807) – žymiausias klasicizmo epochos dailininkas Lietuvoje. Greta meistriškų religinio bei istorinio turinio drobių, savo kūriniuose jis įamžino ir Vilniaus architektūros paminklus. Neišlikusių Subačiaus vartų piešinys sepija – puiki medžiaga istorikams bei architektūros tyrinėtojams. Kartu tai ir išraiškingas subtiliai niuansuoto piešinio architektūrinis peizažas. Subačiaus vartai vaizduojami iš pietryčių pusės, priartinti stambiu planu. Jie iškyla kaip masyvus gynybinis statinys, su saikingu architektūriniu dekoru virš arkinės vartų angos. Vartai buvo išsikišę miesto sienoje, tad priešą šaunamąja ugnimi iš jų buvo galima persekioti ne tik iš priekio, bet ir iš šonų.

Vladas Drėma knygoje „Dingęs Vilnius“ daugiausia kalba apie du P. Smuglevičiaus piešinius, kuriuose matomas Subačiaus vartų vaizdas: „Puikiausią Subačiaus vartų vaizdą rankame dviejuose 1785 m. P. Smuglevičiaus piešiniuose. Viename jie nupiešti stambiu planu iš pietryčių pusės kaip įspūdingas masyvus gynybinis statinys, nelyginant pilaitė, pritaikyta gana didelei įgulai, su gerai išdėstytais gynybiniais įrengimais. Vartai keturių aukštų, beveik kubo formos, kampuose turi du masyvius apvalius bokštus. Subačiaus vartai kiek išsikišę miesto sienoje, todėl priešą iš jų šaunamąja ugnimi buvo galima persekioti ne vien iš priekio, bet ir iš šonų išilgai gynybinės sienos. Bokštuose, antros kondignacijos (bokšto tipo pastato tarpsnis – K.T.) lygyje, išmūryta po tris apskritas angas patrankoms. Dar daugiau šaudymo angų matyti trečioje ir ketvirtoje vartų ir bokštų kondignacijose. Trečiojoje kondignacijoje šaudymo angos iškelto ant konsolių į priekį, sudaro vadinamąsias mašikulas, kurios leidžia šaudyti į priartėjusį prie pat mūrų priešą, o ketvirtosios kondignacijos šaudymo angos skirtos šaudyti į tolimesnius taikinius. Vartų architektūros dekoras kuklus: stačiakampės nišos antroje kondignacijoje, lizenos (mentė, plokščia, vertikali, nedaug išsikišanti iš sienos mūro juosta – K. T.) abipus įvažiavimo angos, taisyklinga pusapskritė angos arka, efektingas karnizas virš jos. Viso pastato tūrio ir jo dalių proporcijų tarpusavio santykiai, o ypač šaudymo angų dydžių ir ritmo kontrastingumas priešinimas monumentaliai visumai daro šiuos vartus išraiškingu architektūros kūriniu.

Pranciškus Smuglevičius, Subačiaus vartai (1785 m.). Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatas

Kitame P. Smuglevičiaus piešinyje Subačiaus vartai pavaizduoti iš šono, iš pietų pusės, kartu su ilga gynybinės sienos atkarpa, vėliau pastatytas atsitiktinis dviejų aukštų namas. Įdomiausia šiame piešinyje aukšta ir masyvi gynybinė siena. Viršutinėje jos dalyje, panašiai kaip Subačiaus vartuose, šaudymo angos išdėstytos gana tankiai, dviem eilėm, kurių apatiniąją sudarė mašikulos. Viršutinis mūro kraštas vaizduojamuoju metu jau buvo gerokai apiręs, matyti tik vietomis dar išlikusios šaudymo angos“, – rašo knygos „Dingęs Vilnius“ autorius, istorikas Vladas Drėma. 

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Vilnius, Subačiaus vartai
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Subačiaus vartų bokštas 1801 m. gegužės 27 d. magistrato įsakymu buvo nugriautas. Dalis bokšto plytų panaudota artilerijos kareivinių krosnių statybai, pirklių rūmų rekonstrukcijai. 1961 m. buvo restauruota sienos dalis ties Strazdelio ir Subačiaus g. (Subačiaus vartų zona). Restauracijos architektai Bronislovas Krūminis ir Sigitas Benjaminas Lasavickas. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien