2 min
2020-11-10 | 23:00
Vidutinis skaitymo laikas:
3 min.
Dingusio Vilniaus galerijos: Subačiaus vartai
Viename grafiko Petro Repšio darbų „E’da Subačiaus Vartai“ (1990 m.) virš Vilniaus peizažo pakibę sklendžia Subačiaus vartai. Tai vienas įdomiausių menininko piešinių: jame tarsi į kasdienišką, Nepriklausomybės pradžios apskurusį Vilnių įsiterpia ir jau dingusio Vilniaus elementas. Atrodo, kad P. Repšys žaidžia magiškojo realizmo detalėmis ir stengiasi sukurti veik siurrealistinį Vilniaus vaizdą, kuriame susipina daug įvairiausių laikotarpių miesto sluoksnių.
Subačiaus vartai ir Vilniaus gynybinės sienos bastėja – vartų bokštas stovėjo dabartinių Bokšto, Subačiaus ir Strazdelio gatvių sankryžoje. Dabar jo pamatų likučiai yra po Subačiaus gatvės važiuojamąja dalimi. XVII a. jie buvo rekonstruoti ir su bastėja sudarė vientisą gynybinę liniją Vilniaus pietryčiuose. Šaltiniuose vartai pirmąkart paminėti 1528 m., bet išmūryti kiek anksčiau tarp 1503–1522. Architektūriniu požiūriu tai vienas įdomiausių to laikmečio pastatų, išvaizda žymiai besiskiriantis nuo kitų miesto sienos vartų. Pro Subačiaus vartus ėjo strateginis kelias į Vitebską, Polocką, Smolenską ir Maskvą.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Piešėjas Zigmundas Čaikovskis stambiu planu, sodria bei minkšta linija pavaizdavo Subačiaus vartų ansamblį, į kurį veda tiltas. Vartai masyvūs, kompaktiški, pats statinys didingas, su dviem apvaliais bokštais kampuose, užsibaigiančiais smailais stogeliais, o siena su šaudymo angomis aukšta, viršuje dantyta.
Architektūriniu požiūriu Subačiaus vartų bokštas buvo bene vertingiausias Vilniaus miesto gynybinėje sienoje. Jo viršutinį aukštą supo ne tik paprastos angos, skirtos šaudyti tolyn, bet ir mašikulos. Mašikulos yra žemyn nukreiptos angos tarp gynybinių sienų ar gynybinių bokštų viršutinės dantytos dalies konsolių, pro kurias į prie sienos esančius šturmuojančius būdavo mėtomi akmenys, pilamas verdantis vanduo ar aliejus, įkaitintas smėlis.
1785–1786 m. Pranciškus Smuglevičius LDK Vyriausiojo tribunolo maršalkos Adomo Kazimiero Čartoriskio ir LDK kanclerio Joachimo Chreptavičiaus užsakymu nutapė Vilniaus miesto ir jo architektūros vaizdų ciklą, kuriame užfiksuoti Subačiaus vartai ir kiti Vilniaus gynybinės sienos elementai, tokie kaip Aušros (Medininkų) vartai, bokštas netoli Halės turgavietės, Rūdininkų vartai, Vilijos vartai, Trakų vartai ir gynybinė siena netoli Subačiaus vartų. P. Smuglevičius (1745–1807) – žymiausias klasicizmo epochos dailininkas Lietuvoje. Greta meistriškų religinio bei istorinio turinio drobių, savo kūriniuose jis įamžino ir Vilniaus architektūros paminklus. Neišlikusių Subačiaus vartų piešinys sepija – puiki medžiaga istorikams bei architektūros tyrinėtojams. Kartu tai ir išraiškingas subtiliai niuansuoto piešinio architektūrinis peizažas. Subačiaus vartai vaizduojami iš pietryčių pusės, priartinti stambiu planu. Jie iškyla kaip masyvus gynybinis statinys, su saikingu architektūriniu dekoru virš arkinės vartų angos. Vartai buvo išsikišę miesto sienoje, tad priešą šaunamąja ugnimi iš jų buvo galima persekioti ne tik iš priekio, bet ir iš šonų.
Vladas Drėma knygoje „Dingęs Vilnius“ daugiausia kalba apie du P. Smuglevičiaus piešinius, kuriuose matomas Subačiaus vartų vaizdas: „Puikiausią Subačiaus vartų vaizdą rankame dviejuose 1785 m. P. Smuglevičiaus piešiniuose. Viename jie nupiešti stambiu planu iš pietryčių pusės kaip įspūdingas masyvus gynybinis statinys, nelyginant pilaitė, pritaikyta gana didelei įgulai, su gerai išdėstytais gynybiniais įrengimais. Vartai keturių aukštų, beveik kubo formos, kampuose turi du masyvius apvalius bokštus. Subačiaus vartai kiek išsikišę miesto sienoje, todėl priešą iš jų šaunamąja ugnimi buvo galima persekioti ne vien iš priekio, bet ir iš šonų išilgai gynybinės sienos. Bokštuose, antros kondignacijos (bokšto tipo pastato tarpsnis – K.T.) lygyje, išmūryta po tris apskritas angas patrankoms. Dar daugiau šaudymo angų matyti trečioje ir ketvirtoje vartų ir bokštų kondignacijose. Trečiojoje kondignacijoje šaudymo angos iškelto ant konsolių į priekį, sudaro vadinamąsias mašikulas, kurios leidžia šaudyti į priartėjusį prie pat mūrų priešą, o ketvirtosios kondignacijos šaudymo angos skirtos šaudyti į tolimesnius taikinius. Vartų architektūros dekoras kuklus: stačiakampės nišos antroje kondignacijoje, lizenos (mentė, plokščia, vertikali, nedaug išsikišanti iš sienos mūro juosta – K. T.) abipus įvažiavimo angos, taisyklinga pusapskritė angos arka, efektingas karnizas virš jos. Viso pastato tūrio ir jo dalių proporcijų tarpusavio santykiai, o ypač šaudymo angų dydžių ir ritmo kontrastingumas priešinimas monumentaliai visumai daro šiuos vartus išraiškingu architektūros kūriniu.
Kitame P. Smuglevičiaus piešinyje Subačiaus vartai pavaizduoti iš šono, iš pietų pusės, kartu su ilga gynybinės sienos atkarpa, vėliau pastatytas atsitiktinis dviejų aukštų namas. Įdomiausia šiame piešinyje aukšta ir masyvi gynybinė siena. Viršutinėje jos dalyje, panašiai kaip Subačiaus vartuose, šaudymo angos išdėstytos gana tankiai, dviem eilėm, kurių apatiniąją sudarė mašikulos. Viršutinis mūro kraštas vaizduojamuoju metu jau buvo gerokai apiręs, matyti tik vietomis dar išlikusios šaudymo angos“, – rašo knygos „Dingęs Vilnius“ autorius, istorikas Vladas Drėma.
Subačiaus vartų bokštas 1801 m. gegužės 27 d. magistrato įsakymu buvo nugriautas. Dalis bokšto plytų panaudota artilerijos kareivinių krosnių statybai, pirklių rūmų rekonstrukcijai. 1961 m. buvo restauruota sienos dalis ties Strazdelio ir Subačiaus g. (Subačiaus vartų zona). Restauracijos architektai Bronislovas Krūminis ir Sigitas Benjaminas Lasavickas.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4512.66 Eur (18%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)